Kauno miesto savivaldybė dar kartą peržiūrės privatizavimo objektų sąrašą ir stiprins Privatizavimo komisiją. Savivaldybės tarybai ketvirtadienį bus siūloma į privatizavimo komisiją įtraukti trys naujus Tarybos narius. Ekonominis sunkmetis verčia Lietuvos savivaldybes ieškoti savo veiklos optimizavimo būdų.
Siūloma į Privatizavimo komisiją įtraukti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę Editą Gudišauskienę, šio komiteto narį Justiną Krėpštą bei Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininką Gediminą Žukauską.
Šių metų privatizavimo fondo sąmatoje buvo numatyta surinkti 14,780 mln. litų. Planuota parduoti 20 įvairių objektų ir įmonių akcijų, tačiau ekonominė situacija šiuos planus smarkiai pakoregavo, kadangi susidomėjimas šiais objektais minimalus. Per šių metų devynis mėnesius buvo parduotos tik dvi patalpos, už kurias gauta 52,2 tūkst. litų. 2008 metais į privatizavimo fondą pateko 1,180 mln. litų.
„Galbūt šiuo metu nėra patrauklūs stambūs, daug kainuojantys objektai, kainos nukritusios, tačiau reikėtų dar kartą įvertinti galimybę rasti daugiau nebrangių objektų. Reikia atidžiai peržiūrėti, ar turime savivaldybei nebereikalingų objektų, kuriuos dabar turime patys išlaikyti, taip patirdami papildomas išlaidas. Juos pardavus, gautume lėšų įgyvendinti įvairioms programoms”, – sakė E.Gudišauskienė.
Miesto tarybos nario, Privatizavimo komisijos pirmininko Jono Koryznos teigimu, perdavus dalį viešųjų paslaugų privačioms įmonėms, padidėtų konkurencija, mažėtų paslaugų kaina, gerėtų teikiamų paslaugų kokybė. „Savivaldybė turi atsisakyti sau nebūdingų ir ekonomiškai neefektyvių funkcijų. Didesnė konkurencija rinkoje mažintų perkamų paslaugų kainas, tai leistų savivaldybėms sutaupyti milijonus litų”, – sakė J. Koryzna.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pridūrė, kad nėra ketinimų privatizuoti didžiųjų savivaldybei priklausančių įmonių – „Kauno vandenų”, „Kauno autobusų”, „Autrolio”, „Kauno energijos”, “Kauno švaros”, nes taip įsipareigota rinkimų programoje.
„Šių įmonių neketiname parduoti privatiems investuotojams, bet neatsisakome minties kai kurias iš jų sujungti arba optimizuoti tų įmonių veiklas. Ieškome ir ieškosime įvairių variantų kaip papildyti Privatizavimo fondą ir didinti įmonių ūkinį efektyvumą. Jau beveik esame sutarę papildomai skelbti UAB „Stoties turgaus” akcijų pardavimą, ketiname privatizuoti UAB „Kauno aikštelė” akcijas, kalbame apie kitas įmones, įstaigas. Žinoma, reikia įvertinti visas aplinkybes”, – sakė meras A.Kupčinskas.
Kauno meras pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuri paskelbė parduosianti daugelį įmonių, yra kur kas blogesnėje finansinėje situacijoje nei Kauno mieto savivaldybė. „Vilniaus savivaldybė turi 760 milijonų litų skolų – toks yra visas Kauno miesto savivaldybės biudžetas. Todėl Vilniaus pavyzdys per daug neįkvėpia, juolab Kauno bendrovių finansiniai įsipareigojimai nėra tokie grėsmingi, o veikla ekonomiškai subalansuota”, – aiškino A.Kupčinskas.
