Apsidrausiu nuo agresyvių reitinguotojų – filmui „Tadas Blinda. Pradžia“ duodu 7 iš 10. Daugiau negaliu, tikrai…
*
Mariaus Jovaišos knyga „Neregėta Lietuva“ padarė pradžia prekybai gražiais Lietuvos vaizdais. Bet aš tikėjausi, kad filmas bus rūstus, griežtas, niūrus – kam čia gražūs vaizdai? Negali jis toks būti, negali! Žmonės į salę renkasi su spragėsių maišais – kam čia tas rūstumas? Pagalvojau, kaip tie žmonės su spragėsiais verkia, jei filmas toks, kad verkti būtina?
*
Aktoriai A.Ditkovskytė ir M.Jankavičius gražiai suvaidino Romeo ir Džiuljetą. Labai gražiai. Gražūs aktoriai – jiems bepigu. O ir tas siužetinis vingis toks žinomas, toks patrauklus…
*
Gerai suvaidino Antanas Šurna ir dar keli aktoriai. Bet ne visi, ne visi…
*
Filme yra visko: jei netiks vienam – tiks kitam. Bet tas šaukštas „netiks“ gadina medaus „tiks“ statinę, argi neaišku? Kam to primityvaus humoro su kulkomis A.Šurnos užpakalyje? Kam tų rėminės kompozicijos pakartojimų? Kam tų aliuzijų į šių dienų aktualijas? Vien frazė „Kur Blindos alus?“ ko verta… Ar neaišku, kad mes – prieš lenkus, kad mes – prieš rusus? Kam dabar tai neaišku?
*
Miške Blinda kalba kaip Romos oratorius, kaip Lietuvos diplomatijos grandai. O juk jis baudžiauninkas, mužikas. Ir tie nuolatiniai intarpai apie šū…, su… nieko nebeužglaisto. Kažkas bando pakalbėti žemaitiškai, nepavyksta ir nebekalba… Nebeliko žemaičių?
*
Lietuviai nemoka parodyti kautynių, muštynių. Iš rusų reikėtų pasimokyti, ne iš amerikiečių, kurie rodo tokiems, kokie mes nenorime būti, tiesa?
***
Ir vis tik – nesigailime pažiūrėję. Juk ir mes snobai, mums reikės dalyvauti pokalbiuose apie aktualiją.
*
A.Šurna ironizuoja: „blin-da“, blin-net“. Nes vaidina rusą. Jei vaidintų anglą ar amerikietį, tikriausiai ironizuotų taip: „Jį lengva pagauti! Juk jis aklas (blind).“
