Pradėjus skelbti egzaminų rezultatus ir artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas, abiturientai ima karšligiškai ieškoti būsto didmiesčiuose, o ypač Vilniuje, tikėdamiesi sėkmingai įstoję apsigyventi viename iš šių miestų. Taigi, artėjant rugpjūčiui pradeda aktyvėti nuomos sandoriai – išsikrausto aukštąsias mokyklas jau baigusieji, kuriuos pakeičia būsimieji pirmakursiai.
Remiantis konsultacijų bendrovės „DZL” apklausų duomenimis, didžioji dalis jaunuolių nusprendžia nuomotis butą, nebijodami aukštesnių kainų – pasak jų, gyvenant keliese, kaina bendrabutyje ir bute beveik nesiskiria, o gyvenamosios sąlygos keičiasi ženkliai. Netylant kalboms apie vangiai vykdomą bendrabučių renovaciją, interneto puslapiuose dažnai galima sutikti ir tokio turinio žinučių: „Studentas(-ė) ieško kambarioko(-ės) nuomotis butui”. Tačiau iš pirmo žvilgsnio viliojanti perspektyva gali būti apgaulinga – nors atrodo, kad nuomotojas turėtų būti suinteresuotas pristatyti savo nuomojamą butą kuo patraukliau, dažnai NT skelbimuose net nepasivarginama įdėti nuotraukų ar detalesnio būsto aprašo. Ir, beje, tai sukelia problemų tik būsimiesiems nuomininkams – nuomotojai yra įsitikinę, jog anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris, išvargintas desperatiškų buto paieškų, sutiks nuomotis – ir, žinoma, pernelyg nesiderėti.
Kaip teigia bendrovės „DZL” NT brokerė Ugnė Mikučionytė, dažniausiai pageidaujama dviejų ar trijų kambarių butų. Vienas pagrindinių privalumų – uždara asmeninė erdvė, kurios galima tikėtis nuomojantis atskirų (izoliuotų) kambarių butą. Deja, rasti tokį butą yra pakankamai sudėtinga, ypač naujos statybos namuose. Todėl daugeliui būsimųjų nuomininkų tenka atsisakyti savo kiek nerealistiškų vilčių turėti savą kambarį ir, jų pačių žodžiais tariant, pasitenkinti bent tuo, jog „turi stogą virš galvos”.
Privatumas – ne vienintelis veiksnys, nulemiantis pasirinkimą. Buto vieta yra taip pat itin svarbi – dažnai tikimasi susirasti būstą kuo arčiau universiteto ar kolegijos – Vilniuje, pavyzdžiui, senamiestyje ar centre, kur rasti naujesnį namą yra pakankamai sunku. Tačiau galų gale tenka apsispręsti – galbūt verta gyventi toliau nuo savo mokymosi įstaigos, bet nuomotis tą butą, kuris iš tiesų tenkina poreikius; taip dalis studentų pasmerkia save bent poros valandų kelionei kiekvieną rytą.
Didelį vaidmenį atlieka ir būsimojo biudžeto planavimas. Dažnas nuomai yra numatęs skirti 300 – 400 litų per mėnesį, o brangesniuose butuose apsigyvenama daugiau nei dviese. Atkreipiamas dėmesys ir į buto ekonomiškumą – akivaizdu, jog senos statybos namuose už komunalines paslaugas, o ypač šildymą, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei naujai įrengtuose butuose. Taigi, pasak bendrovės „DZL” atstovės U.Mikučionytės, paklausiausi yra 2 kambarių butai, kurių kaina neviršija 800 Lt ar 3 kambarių butai, kurių nuoma mėnesiui svyruoja ties 1000 Lt (abiem atvejais – neįskaičiuojant komunalinių patarnavimų). Kiekvienas, bent kažkiek sekantis naujienas apie vis kylančias šilumos kainas, tikisi gauti butą su autonominiu šildymu – tai gali pasiūlyti maždaug trečdalis nuomotojų. Žinoma, yra ir kitokių variantų – tarkim, kūrenti krosnį. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau galima rasti ir tokį būstą. Ir, nors anksčiau retas būtų sutikęs jį nuomotis, dabar, esant sudėtingesnei situacijai šalyje, atsiranda pasiryžusių prisiimti ir tokią atsakomybę bei nepatogumus, žinodami, jog galės sutaupyti.
Konsultacijų bendrovės „DZL” NT specialistai pataria pernelyg nedelsti ir neatidėlioti buto paieškų, pabrėždami vis mažėjančią pasirinkimo įvairovę ir neišvengiamą kainų augimą. Ne paslaptis, jog tikintis stebuklo, kartais liekama ir tuščiomis. „Galų gale, neverta taupyti savo paties gerovės ir patogumo sąskaita, – įsitikinusi U.Mikučionytė, – tinkamas sprendimas dėl būsto gali nulemti ir jūsų sėkmę studijų metu.”
Šaltinis: MarketNews.lt
