(c) D.Matvejev/Organizatorių archyvo nuotr.
"Unė"

Pagrindinėse Kauno teatrų scenose 2011 metų gegužės 4–6 dienomis gastroliuos Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Viešnagės repertuaras itin platus ir įvairus – net septyni skirtingų žanrų spektakliai.

Kauno dramos teatro Penktojoje salėje gegužės 4 dieną žiūrovai išvys V. V. Landsbergio parašytą ir pastatytą „Bunkerį“, 6 dieną – R. Granausko „Duburį“ (rež. Sigitas Račkys). Mažojoje salėje gegužės 4 dieną bus rodomas Birutės Mar monostektaklis „Unė“ (aktorės Unės Babickaitės dienoraščių motyvais), 5 dieną – „Šilkas“ (pagal A. Baricco romaną; rež. Birutė Mar), 6 dieną – P. Süskindo „Kontrabosas“ (rež. Valentinas Masalskis).

Kauno kamerinio teatre Didžiojoje salėje gegužės 5 ir 6 dienomis bus galima pamatyti garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso spektaklį „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ (pagal F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“).

„Bunkeris“ – dokumentinė drama apie poetą ir rašytoją Kostą Skinkį. Draskomas prieštaravimų, jis nežino, kuriuo keliu pasukti – būti ištikimam Lietuvos partizanams, kovojantiems miškuose, ar vardan to, kad galėtų rašyti eiles, parsiduoti priešams ir išduoti draugus. Skinkio prototipas – ne taip seniai gerbtas ir vertintas poetas Kostas Kubilinskas, kurio politinė išdavystė, atskleista po Nepriklausomybės atkūrimo, bene visą jo kūrybą nubloškė užmarštin. Pilietiškumas – neatsiejama kūrinio dalis: V. V. Landsbergis mėgina išsiaiškinti savo kraujo brolio, pakliuvusio į sudėtingą istorinę situaciją, likimą.

Spektaklis „Saulėtos dienos“, kaip ir Antano Škėmos kūrinys, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės proveržių, nuostabių grožio švystelėjimų, stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė sako: „Škėmos proza yra kinematografiška, todėl tai puiki medžiaga teatrinėms inscenizacijoms. Rašytojo kuriamame pasaulyje erdvės ir laiko samprata keičiasi, plečiasi, peržengdama netgi tą galutinę pasaulio ribą, kurią mes vadiname mirtimi. Viena istorija vyksta realiai, o visai kitas gyvenimas – personažų galvose. Šitie vidiniai personažų monologai ir nuojautų kaita perkelti į tiesioginę kalbą. Taigi spektaklyje rutuliojasi dviejų pasaulių istorijos – reali ir pasąmoninė.“

„Duburys“ – klasikinės meninės kalbos kūrinys, aprėpiantis visą svarbiau¬siojo personažo gyvenimą. Vaikystė kaime, skaitymo kvaitulys, tikra draugystė, kariuomenė, paprasčiausias darbas sovietmečio Klaipėdoje, statybininkų bendrabučio šiurpas, svaigi erotika ir staiga užklumpanti lemtinga meilė… Režisierius Sigitas Račkys siekia sau ir kitiems įrodyti, koks įdomus meno objektas gali būti paprastas kaimo žmogus. Spektaklis žiūrovus nukelia atgal į tarybinius laikus, kurie, pasak režisieriaus, ir jam pačiam žadina sentimentalius prisiminimus.

„Unė“ – Birutės Mar vieno veiksmo pjesė aktorės Unės Baye-Babickaitės (1897–1961) dienoraščių motyvais. Unė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Amerikos ir Paryžiaus scenose. 1930–1932 m. Paryžiuje Unės rašytas dienoraštis, žaižaruojantis subtilia ironija, tapo akstinu sukurti šią pjesę apie juokingą ir efemerišką, negailestingą ir magišką teatro pasaulį (kuriame, pasirodo, nedaug kas tepasikeitė), taip pat patyrinėti aktorystės prigimtį – žmogaus ir kaukės (visuomenėje bei scenoje) paradoksą: kaukė, kuri reikalinga visuomenėje, kad išsaugotum individualumą, ir – kaukė scenoje, leidžianti atsiverti, tapti savimi.

Inscenizacijos autorė ir pagrindinio vaidmens atlikėja įsitikinusi, kad „Šilke“ girdėti nostalgija tam, ko nebėra – jausmų šilkui, paslapčiai. „O kas gi tas „Šilkas“? Iliuzija, didesnė už realybę? Šydas, gaubiantis visą mūsų žemišką būtį? Nepasakyti viens kitam jausmai, žodžiai? Širdies gelmių realybė – didžiulė, tyvuliuojanti lyg vandenynas?“ Šie klausimai, iškilę spektaklio autorei, sudomins ir žiūrovus – subtilių jausmų ir subtilaus teatro gerbėjus.

„Kontrabosas“ – tai aktoriaus Šarūno Puidoko benefisas: keturiasdešimt metų “nepasitenkinusio”, „išbumbėto“ gyvenimo šūvis. Tai ilgas, dvejonėmis išbandytas darbas. Tai kruopščiausios aktorinės juvelyrikos kūrinys, išjaustas ir tiesiog iškentėtas. Futuristiškai ekspresyvi Puidoko vaidyba, sušildyta jautriausiais, lyriškiausiais intarpais, spektaklį paverčia poetiškai įtaigiu monologu, kurį režisavo Valentinas Masalskis.

Spektaklyje „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ verda įvairiausių meninių priemonių ir žanrų katilas. Režisierius gilinasi į dabartį ir istoriją, keldamas universalius klausimus. Smedsas yra vienas iš nedaugelio teatro menininkų, sugebančių atskleisti įvairialypį šiuolaikinio žmogaus ir pasaulio paveikslą. Visus spektaklio vaidmenis atlieka aktorė Aldona Bendoriūtė. Svarbiausias personažas – Sonia, naujoji XXI a. „duktė palaidūnė“ – ne tik perteikia dviejų šimtmečių dvasinio gyvenimo patirtį, bet žiūrovų akyse kuria naują ir autentišką „Nusikaltimą ir bausmę“.

„Šilkas“ pagal Alessandro Baricco to paties pavadinimo romaną. Kūrinį iš italų kalbos vertė Pranas Bieliauskas, inscenizacijos autorė ir režisierė Birutė Mar.

Pasak rašytojo Alessandro Baricco, „Šilkas“ – ne romanas ir ne apsakymas. „Tai – istorija. Jos pradžia – apie vyrą, kuris keliauja per pasaulį, o pabaiga apie vieną ežerą, tyvuliuojantį vėjuotomis dienomis… Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Kartais ji trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant į tuos, kurie šoka, kurie juda kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda“ – šitaip savo kūrinį apibūdina pats autorius.

Birutei Mar, kuriai Alessandro Baricco – vienas mėgstamiausių šiuolaikinių rašytojų, yra tekę su juo bendrauti, taip pat mėginti teatrinėmis ir šokio priemonėmis prakalbinti jo kūrybą – prieš kelis metus buvo sukurta šokio miniatiūra „Prie jūros“ pagal Baricco romaną „Jūra vandenynas“.

Inscenizacijos autorė ir pagrindinio vaidmens atlikėja įsitikinusi, kad „Šilke“ girdėti nostalgija tam, ko nebėra – jausmų šilkui, paslapčiai. „O kas gi tas „Šilkas“? Iliuzija, didesnė už realybę? Šydas, gaubiantis visą mūsų žemišką būtį? Nepasakyti viens kitam jausmai, žodžiai? Širdies gelmių realybė – didžiulė, tyvuliuojanti lyg vandenynas?“, šie klausimai, iškilę spektaklio autorei, sudomins ir žiūrovus – subtilių jausmų ir subtilaus teatro gerbėjus.

Spektaklyje kartu su Birute Mar vaidina Gediminas Storpirštis, džiazo dainininkė Andrė Pabarčiūtė. Scenografiją „Šilkui“ sukūrė Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Antanas Kučinskas, choreografė Edita Stundytė.

PROGRAMA

Lietuvos nacionalinio dramos teatro viešnagė Kaune
2011 m. gegužės 4–6 d.

Kauno valstybinis dramos teatras

Salė 5

Gegužės 4 d. (treč.) 18 val. V. V. Landsbergio BUNKERIS. Rež. Vytautas V. Landsbergis (1.40 val.)

Gegužės 5 d. (ketv.) 18 val. A. Škėmos SAULĖTOS DIENOS. Rež. Ramunė Kudzmanaitė (1.40 val.)

Gegužės 6 d. (penkt.) 18 val. R. Granausko DUBURYS. Rež. Sigitas Račkys (2.30 val.) Dalis vaidinamo teksto – rusų kalba

Mažoji salė

Gegužės 4 d. (treč.) 19 val. B. Mar UNĖ (aktorės Unės Babickaitės dienoraščių motyvais) Rež. Birutė Mar (1.10 val.)

Gegužės 5 d. (ketv.) 19 val. ŠILKAS (pagal A. Baricco romaną). Rež. Birutė Mar (1.30 val.)

Gegužės 6 d. (penkt.) 19 val. P. Süskindo KONTRABOSAS. Rež. Valentinas Masalskis (1.10 val.)

Kauno kamerinis teatras

Didžioji salė

Gegužės 5 d. (ketv.) ir 6 d. (penkt.) 18 val. LIŪDNOS DAINOS IŠ EUROPOS ŠIRDIES (pagal F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“). Rež. Kristian Smeds, Suomija (1.30 val.).

Bilietus galima įsigyti:

Kauno valstybiniame dramos teatre,
Laisvės al. 71. Tel. (837) 22 40 64
Teatro kasa dirba kasdien 10.30–19.00 val.

Kauno kameriniame teatre,
Kęstučio 74 A. Tel. (837) 228226, 8612 62226
Teatro kasa dirba:
pirmadienį–penktadienį 14–18 val.,
šeštadienį–sekmadienį 11–18 val.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: