Prieš kelias dienas iš pažiūros apynormaliame naujienų portale bernardinai.lt pasirodė interviu su daktaru Vytautu Stonkumi, savo baimę homoseksualumui išreiškiančiu neįtikėtinais kliedesiais apie AIDS ligos priskyrimą tik gėjams ir narkomanams. Keliasdešimt milijonų afrikiečių, matyt, tik narkomanai ir gėjai. Vytautas Stonkus teigia, jog ne gėjams, ir ne narkomanams nėra ko bijoti AIDS ligos ir vaistų jiems nereikia. Tegaliu jam pasiūlyti pasinaudoti AIDS infekuota adata ir pasižiūrėti, kaip gi viskas baigsis.
Jums rekomenduoju perskaityti minėtą interviu – suprasite, iki kokio išprotėjimo gali privesti homofobija. O tada labai rekomenduoju perskaityti toliau pateiktą atsakymą į Vytauto Stonkaus kliedesius, kurį parašė ir su kleckas.lt skaitytojais sutiko pasidalinti vienas iš skaitytojų Povilas Norvaišas. Povilas dirbo VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijoje, šiuo metu JAV dirba su nanomedicina ir naujomis vaistų pernašos technologijomis.
P.S.: papildoma informacija apie AIDS neigimą ir mokslo požiūrį į tai: AIDS denialism vs. Science. Angliškai nemokantiems, čia esantis atsakymas – puikus pakaitalas.
• • • •
Povilas Norvaišas: Dori heteroseksualūs krikščionys yra atsparūs AIDS
„Įmanoma apgaudinėti visus žmones trumpą laiką, kai kuriuos žmones visą laiką, tačiau neįmanoma apgaudinėti visų žmonių visą laiką“ – Abraomas Linkolnas.
Skaitant Vytauto Stonkaus, medicinos mokslų daktaro, Lietuvos katalikų mokslo akademijos nario ir buvusio Geležinkelininkų ligonės vyr. gydytojo straipsnį Bernardinai.lt mano galvoje sukosi vienintelė mintis – kiek žmonių tuo patikės? Atpažinti melą, ypač srityje, kur melagis turi autoritetą, yra sunku. Dar sunkiau, jei į melą įmaišoma viena kita tiesa, tegu ir iškraipyta ar pritempta. Ir ypač sunku, kai kažkas nori tuo melu tikėti. Bet tai fakto nekeičia – melas yra melas. Bet kurioje demokratinėje šalyje nuomonių įvairovė yra skatinama, kiekvienas gali turėti vienokią ar kitokią nuomonę dėl politinių partijų, religijų ar seksualinių mažumų, gali ta nuomone netgi dalintis. Tačiau nėra demokratijos melo atžvilgiu, kai kurie dalykai tiesiog nėra tiesa, nepaisant vieno ar kito žmogaus nuomonės. Demokratijos taip pat negali būti, kai tiesa iškraipoma savo asmeniniais interesais.
Straipsnyje iš pradžių esame priversti sutikti su autoriumi, farmacijos pramonė yra korumpuota. Jo paminėti teiginiai apie antidiabetinius vaistus (benfluorex) ir Prancūzijos vaistų reformą (Sunshine Act) bent iš dalies tikrai yra teisingi. Tačiau taip ir nepasisekė rasti „garsių mokslininkų“ tyrimų išvadų apie 50% neveiksmingų vaistų. Vaistų kelias nuo mėgintuvėlio iki prekystalio užtrunka 10-15 metų su milijardinėmis investicijomis. Tai ką mes matome lentynose – yra tik labai labai maža dalis to, kas išrandama laboratorijose kaip potencialūs preparatai. Būtent dėl to daugelio vaistų kaina yra žymiai didesnė, nei jų reali savikaina – kompanijos turi susigrąžinti investuotus pinigus, gauti pelną ir sukaupti kapitalą tolesniems tyrimams. Teiginiai, kad didžioji dalis rinkoje vaistų esančių neturi poveikio yra niekuo nepagrįsti. Tokie vaistai nepasiektų rinkos dėl labai griežtų FDA (Food and Drug Administration) ir analogiškų organizacijų reguliacijų. Retkarčiais pasitaiko klaidų ir kyla skandalai (net aspirinas turi šalutinį poveikį) tačiau konspiracijos teorija kurią propaguoja Vytautas Stonkus yra absurdiškų mastų.
Konspiracija seka ir toliau, kalbant apie ŽIV. Klausimas dėl to, kas sukelia AIDS, buvo aktyviai nagrinėjamas 9-ajame dešimtmetyje. Buvo daug idėjų ir išties pirma buvo manoma, kad tai su gyvenimo būdu susijusi liga. AIDS (aquired immuno deficiency sindrome) pasireiškia kaip imuninės sistemos nusilpimas ir nesugebėjimas kovoti su infekcijomis ir beužsimezgančiu vėžiu. Mirštama ne tiesiogiai nuo pačio sindromo, o nuo sekančių komplikacijų. Požiūris į AIDS iš esmės pasikeitė 1983m. identifikavus ŽIV virusą kaip AIDS sukėlėją. ŽIV virusas atakuoja žmogaus imunines ląsteles ir jas žudo, būtent todėl imunitetas silpsta ir atsiranda daugiau šansų užsikrėsti įvairiomis infekcijomis – sukeliamas AIDS. Tai nėra jokia „antis“, kurią paleido Luc Montagnier ir Robert Gallo. Už šį atradimą jie abu gavo Nobelio premiją ir dabar apie ŽIV yra žinoma daug daugiau, nei 9-ajame dešimtmetyje. ŽIV neigėjų judėjimas, kuriam greičiausiai priklauso ir pats Vytautas Stonkus, ankščiau buvo labai aktyvus, tačiau ilgainiui buvo surinkta pakankamai įrodymų ŽIV ir AIDS ryšiui patvirtinti. Priešingai nei teigia straipsnio autorius, Luc Montagnier niekad nepakeitė savo nuomonės dėl ŽIV viruso, jo dabartiniai tyrimai nagrinėja alternatyvius būdus viruso genetinės medžiagos pernašai. Tiesą sakant praktiškai niekas kitas, išskyrus Stonkaus išvardytus asmenis, neabejoja ŽIV ir AIDS ryšiu. Stonkaus cituojama Perto (Perth) grupė ir Piteris Duizbergas (Peter Duesberg) yra viso labo keli ortodoksiškų pažiūrų mokslininkai, kurie laikomi atsakingais už ydingus patarimus ŽIV/AIDS klausimais tuometiniam Pietų Afrikos Respublikos prezidentui Thabo Mbeki. Jų arogancija ir mokslinių tyrimų rezultatų ignoravimas lėmė tai, kad dabar pietų Afrikos regione ŽIV pasiekė epideminį mastą ir ~20% populiacijos yra viruso nešiotojai. Man labai įdomu ar Vytautas Stonkus tuos 1.2mln. nuo AIDS mirusių iš 24mln. ŽIV užsikrėtusių Afrikos gyventojų irgi laiko homoseksualais narkomanais?
Tačiau kodėl gali atrodyti, jog ŽIV ir AIDS yra nesusiję? Visų pirma ne visada ŽIV nešiotojams išsivysto AIDS, arba jis pasireiškia ne taip stipriai. Kai kurie žmonės turi įgimtą imunitetą šiai ligai netgi nešiodami ŽIV virusą. Visgi, AIDS negali išsivystyti be ŽIV viruso. Imuniteto nusilpimas dėl prastos mitybos, narkotikų vartojimo ar išsekimo patys savaime nesukelia AIDS, tačiau gali palengvinti kelią ŽIV infekcijai ir jos sukeltam AIDS. ŽIV gali užsikrėsti bet kurios rasės, lyties ar seksualinių pažiūrų žmonės perduodant virusą iš motino naujagimiui arba per kontaktą su krauju ar kitais kūno skysčiais, išskyrus seiles ir ašaras. Dažniausi keliai – nesaugūs seksualiniai santykiai arba narkomanų kelis kart naudojamos ir besidalinamos adatos. Anksti pradėtas gydyti AIDS gali neturėti komplikacijų su prognozuojama normalia gyvenimo trukme. Todėl teigiamas ŽIV testas nėra mirties nuosprendis. Lygiai taip, kaip ir tuberkuliozės diagnozė. Kai kurie iš mūsų turi stiprią imuninę sistema, kuri sustabdo ligos plitimą, tačiau, nesiimant tinkamų veiksmų žaidžiama rusiška ruletė. Per kelis metus organizmas išseks ir ištiks mirtis nuo vėžinio ar infekcinio susirgimo. Tie milijonai investuojami į vaistų ŽIV kūrimą, apie kuriuos kalba Stonkus, eina ne iš mūsų kišenės, o didžiąja dalimi iš vaistų kompanijų biudžetų. O reikalingi jie todėl, kad ŽIV labai greitai kinta ir naudojami vaistai tampa neefektyvūs. Pavyzdžiui per gyvenimą mums užtenka vienos vakcinos nuo poliomielito, tačiau nuo gripo reikia skiepytis kiekvienais metais. Poliomielitas praktiškai nesikeičia, kai tuo tarpu kiekvienų metų gripas yra vis nauja viruso rūšis. ŽIV kinta taip greitai, kad tame pačiame organizme gali egzistuoti kelios viruso atmainos, turinčios skirtingas savybes, kas lemia vaistų neveiksnumą. Jei nebūtų imamasi priemonių ŽIV plitimo stabdymui ir prevencijai, tai išties gali tapti pasauline epidemija, panašiai, kaip dabar yra pietų Afrikoje ŽIV neigėjų dėka.
Pasakysiu aiškiai – Vytauto Stonkaus bandymas teigti, kad AIDS yra išskirtinai gėjų ir narkomanų liga neturi jokio ryšio su realybe ir tai jums patvirtins bet kuris tame besigaudantis medikas ar mokslininkas. AIDS yra sukeliamas ŽIV ir juo gali užsikrėsti bet kas. Chroniški narkomanai, nešiojantys ŽIV, gali turėti didesnius šansus susirgti AIDS dėl bendro organizmo išsekimo, tačiau čia ryšys ir baigiasi. Visa kita tėra paprasčiausi homofobiški ir moksliškai niekuo nepagrįsti paistalai, į kuriuos bandydamas atsakyti turi nusiristi iki jų lygio. Tikiuosi, kad Stonkus su tokiais teiginiais kaip „Imuninę sistemą labai silpnina paliekama sperma“ taps pseudomokslininko memu ir taip ilgam įamžins savo įnašą į visuomenės „tobulėjimą“ ir „švietimą“.
Originalus įrašas tinklaraštyje Buržujaus rašinėliai
