Šis klausimas skamba bene kiekvieno žmogaus mintyse, skatindamas išorinius, mus supančius veiksnius, klasifikuoti į pastarąsias kategorijas. Šiam skirstymui įtakos turi žiniasklaidos teikiama informacija, kuri ne visada yra tokia objektyvi. Informacijos pateikiama daug ir visokios, todėl ne kiekvienam lengva tinkamai pasirinkti. Mūsų tyrimo metu buvo atskleista žiniasklaidos įtaka įvairioms amžiaus grupėms. Apklausoje dalyvavo 20 studentų, tiek pat dirbančiųjų ir pensijinio amžiaus žmonių. Visų dalyvių buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę apie žiniasklaidoje teikiamą informaciją ir jos įtaką. Taigi, žiniasklaida – mūsų draugas ar priešas?
Didžioji dalis apklaustųjų teigė, kad žiniasklaidoje yra per daug nereikalingos ir iškreiptos informacijos, kuri skatina neobjektyviai žvelgti į mus supančio pasaulio aktualijas. O kur dar visos reklamos, gandai, nepagrįsti faktai, skandalingai pagarsėjusios ,,žvaigždės“? Informacija apie tai pateikiama tokia, kokia yra naudinga tam tikriems visuomenės sluoksniams: dėl reklamos, populiarumo ar juodųjų viešųjų ryšių. Be to, menkas skandalas dirbtinai išpučiamas, net apie nereikšmingus, bet nuskambėjusius įvykius, ypatingai, jei tai liečia žinomas asmenybes, kalbama nuolat ir visur.
Viena iš apklaustųjų Vilniaus universiteto studenčių, Jolita Baranauskaitė, išsakė tokią nuomonę apie žiniasklaidą ir jos įtaką visuomenei: „Ji per daug sau leidžia: kartais net platina netikslią informaciją, ypatingai visokie „žurnaliukai“. Pavyzdžiui, tokios laidos kaip „Kakadu“, kurioms tereikia skandalo, kitaip sakant – peno darbui ir tiek. Žiniasklaida iškreipia tiesą, o žmonės pasidarę kažkokie be nuomonės ir iškart viskuo šventai patiki, nes, juk, taip parodė per televizorių. Tai aktualiausia garbaus amžiaus žmonėms.“
Šios studentės išsakyta nuomonė apibendrina visų apklaustųjų neigiamą požiūrį: žiniasklaidai dabar terūpi reitingai, o ne teisingos informacijos skleidimas. Tiesa, buvo studentų manančių, kad žiniasklaida yra informatyvi ir nepakeičiama priemonė šiandieniame gyvenime. O iškreipta informacija, anot, Simonos Juodelytės, Prekybos ir verslo mokyklos studentės – tai – pramoginė funkcija, tačiau irgi reikalinga.
Apklausos metu paaiškėjo, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė – aklu tikėjimu priimanti informaciją, yra pensijinio amžiaus žmonės. Jie lengvai patiki įvairiais gandais, skandalais, o jų nuomone bei jausmais lengva manipuliuoti. Ypatingai aktualios temos susijusios su finansine gerove, sveikatos priežiūra ir gydymu. Ši žmonių grupė, nors ir turi pakankamai laiko domėtis naujienomis, ir jas apgalvoti, tačiau dažnai linkę aklai pasitikėti gaunama informacija.
Albinas Pelnys, 73m.: ,,Skaitau įvairius dienraščius, klausausi radijo ir žiūriu informacines laidas. Labiausiai pasitikiu televizijos žinių laida ,,Panorama”, tačiau domiuosi ir kitomis laidomis bei laikraščiuose pateikiama informacija, nes nemanau, kad tai, kas viešai pasakoma yra melas, juk visada viskas turi savo pagrindą, taip pat ir įvairios kalbos, gandai. Nėra ugnies be dūmų.“
Daugumos pensijinio amžiaus žmonių nuomonė sutampa, jie tiki tuo, kas skelbiama viešai, jautriai reaguoja į jiems aktualią informaciją, linkę ją aptarinėti ir daryti subjektyvias savo prielaidas.
Apklausos metu paaiškėjo, jog dirbantieji linkę kritiškiau vertinti žiniasklaidos priemonių teikiamą informaciją, turi daugiau pagrįstą savo nuomonę. Tarp apklaustųjų vyravo tokie argumentai kaip: senas žmogus, praleidžiantis daugiau laisvo laiko namuose, negali įvairiapusiškai susidurti su realia ir nepagražinta tikrove kaip dirbantys asmenys. Juk dirbantis žmogus pats savo akimis pamato tikrąją aplinką, kurią kitomis spalvomis ,,nudažo“ žiniasklaida.
Dirbančioji Jolanta Nolte, 42 m. taip išsakė savo poziciją: „Draugas ar priešas? Mano nenuginčijamu požiūriu, žiniasklaidos įtaka priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis geba reaguoti į teikiamą informaciją, ją atsirinkti. Betarpiškai pasitikėti žiniasklaida, žinoma, negalima ir net nereikia to daryti. Pravarčiausia skaityti, domėtis tuo, kas yra žmogui aktualu, ir iš visos gausybės informacijos susidaryti savo asmeninę nuomonę bei požiūrį. Atsirenkant reikia negailėti kritiško žvilgsnio.“
Taigi tyrimo metu paaiškėjo, kad žiniasklaida gali būti ir draugas, ir priešas. Nors informacija neretai būna iškreipta, bet yra pateikiama ir realių faktų. Studentai ir dirbantieji linkę atsirinkti gaunamą informaciją, pensijinio amžiaus žmonės – pasitikėti, daugiau linkę priimti, o ne vertinti.
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentų
