Praėjusių metų pabaigoje kritusios prekių ir paslaugų kainos nebuvo netikėtas dalykas, o daugiausiai tam įtakos turėjo nedidelis jų augimas užsienio rinkose bei teigiamos tendencijos žaliavų rinkose, tvirtina ekonomistai. Anot jų, šiemet infliacijos tendencijos išliks palankios, nors metų pabaigoje tikimasi kainų augimo.
“Infliacijos tendencijos nebuvo netikėtos. Kainos krenta trečią mėnesį iš eilės ir pagrindinė to priežastis yra išliekančios teigiamos tendencijos žaliavų rinkose. Matome, kad pagrindinė defliacijos priežastis Lietuvoje buvo atpigę degalai. Tai lėmė pigesnė nafta ir praėjusių metų pabaigoje sustiprėjęs euras. Kaip paprastai, gruodžio mėnesį defliacinių tendencijų sukuria ir prieškalėdinės nuolaidos”, – BNS komentavo “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, dar vienas – telekomunikacijų sektorius – bendrą vartotojų kainų indeksą tempia žemyn: “Jame šiuo metu yra labai didelė konkurencija. Gruodžio mėnesį telekomunikacijos paslaugos buvo daugiau nei 6 proc. pigesnės nei prieš metus”.
Ekonomisto teigimu, 2014 metais infliacijos tendencijos išliks palankios.
“Infliacija nebus daug didesnė nei buvo pernai ir bus antri metai iš eilės, kai gyventojų perkamoji galia didės dėl to, kad kainos išlieka stabilios, o kai kurių prekių ar paslaugų kainos netgi mažėja”, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo tarpu DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka BNS teigė, kad šių metų pabaigoje tikimasi kainų augimo.
“Infliacija yra labai žemame lygyje ir didžiausia to priežastis yra labai silpnas kainų augimas iš išorės. Šių metų pabaigoje turėtume matyti gerokai aukštesnį infliacijos lygį. Tam turės poveikio ir atsigaunanti Europa”, – kalbėjo ekonomistė.
Pasak ekonomistų, pavasarį Lietuva turėtų užtikrintai atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų.
“Kadangi Mastrichto kriterijų vertinimas būtų atliekamas pavasarį, mes visiškai nematome grėsmės, kad Lietuva galėtų sugadinti infliacijos rodiklį iki tiek, kad mes galėtume nepatekti į Mastrichto intervalą”, – sakė J.Rojaka.
“Dabar jau galima konstatuoti, kad vidutinė metinė infliacija yra gerokai žemiau Mastrichto kriterijaus. Turbūt sunku įsivaizduoti scenarijų, dėl kurio infliacija iki balandžio mėnesio, kuomet bus vertinama Lietuvos konvergencija, galėtų pakilti virš Mastrichto kriterijaus. Manau, apie tai neverta net kalbėti”, – sakė N.Mačiulis
Anot jo, vienintelis barjeras Lietuvai prisijungti prie euro zonos išlieka biudžeto deficitas, tačiau ir jį Lietuva turėtų tenkinti.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija gruodį buvo 0,4 proc. – 2,4 procentinio punkto mažesnė nei prieš metus, o vidutinė metinė infliacija pernai sumažėjo 2,1 punkto iki 1 procento.
