Šią savaitę paskelbti Lietuvos užsienio prekybos šių metų 9 mėnesių rezultatai aiškiai rodo, kad eksportas tapo Lietuvos ūkio „garvežiu“, o jo tolesnis atsigavimas garantuos ir viso ūkio augimą.
„Labai aiškiai matome sąsają tarp naujausių eksporto rodiklių ir kiek anksčiau skelbtų 3-ojo ketvirčio BVP duomenų. Ūkis trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, paaugo 6 proc., o eksportas per tą patį laikotarpį – 4,5 proc. Pramonė atsigavo 3 proc.“, – sako D. Kreivys.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas turi tapti šalies ilgalaikiu ekonomikos augimo varikliu, todėl Ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos šiandien ypatingą reikšmę teikia eksportuojančių įmonių veiklos skatinimui. Kuriama nauja eksporto strategija, kadangi eksportas – labai svarbus tiek artimoje, tiek tolimoje ateityje. „Dabartinį ūkio nuosmukį įveiksime visomis priemonėmis skatindami eksportą, remdami eksportuojančias įmones. Ilguoju laikotarpiu, iki 2015–2020 metų, Lietuva turi pereiti prie visiškai naujos eksporto strategijos. Turime siekti, kad Lietuva taptų Baltijos jūros regiono paslaugų centru ir eksportuotų nebe žemos pridėtinės vertės prekes, o aukštą pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, inovatyvius produktus“, – sako D. Kreivys.
Vyriausybė šiandien posėdyje svarsto Ūkio ministerijos parengtą Eksporto plėtros strategiją 2009–2013 metams ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Esminis kokybinis eksporto pokytis, kurio siekiama numatomomis priemonėmis, – persiorientavimas į didelės pridėtinės vertės, inovatyvių prekių ir paslaugų eksportą. Siekiama, kad 2015-aisiais inovatyvūs produktai ir paslaugos sudarytų apie trečdalį viso eksporto.
Pirmadienį Statistikos departamentas pranešė, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2009 m. sausio–rugsėjo mėn. eksportuota prekių už 29,2 mlrd. litų, importuota – už 33 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,7 mlrd. litų ir buvo 73,5 procento mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu.
Aušra Ramoškaitė
