Ginkluoti protestuotojai ketvirtadienį atakavo policijos užtvaras Kijevo centre, atsinaujinus smurtui, kuris pareikalavo mažiausiai 26 žmonių gyvybių ir nutraukė tik kelias valandas gyvavusias paliaubas – tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai surengė derybas su į kampą įspeistu Ukrainos prezidentu.
Opozicijos demonstrantų kūnai gulėjo tarp smilkstančių nuolaužų po to, kai kaukėti protestuotojai, svaidantys Molotovo kokteilius ir akmenis, privertė miliciją atsitraukti iš jau tris mėnesius vykstančių neramumų židiniu tapusios centrinės Nepriklausomybės aikštės, dar vadinamos Maidanu.
Atsitraukdami milicininkai šaudė guminėmis kulkomis į protestuotojus, ore tvyrant aitriems dūmams ir sproginėjant kurtinamosioms granatoms.
Viešbučio “Ukraina”, esančio ant kalvelės prie Maidano, vestibiulis buvo paverstas improvizuota lavonine, kur ant marmurinių grindų priešais registratūrą buvo vienas šalia kito suguldyti baltomis antklodėmis užkloti septynių žuvusių protestuotojų kūnai.
Vienas naujienų agentūros AFP fotografas matė ant žemės aikštėje besimėtančias kovinių šovinių tūteles, tačiau neaišku, kas šaudė Maidane.
Netoliese esantis pagrindinis vyriausybės pastatas buvo evakuotas, o parlamento deputatai anksti baigė posėdį dėl įsiplieskusio smurto.
Trys pagrindiniai opozicijos lyderiai kaltino valdžią dėl naujausių neramumų, kuriuos vadino “suplanuota provokacija”.
Šie susirėmimai nutraukė paliaubas, kurias Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paskelbė trečiadienio vakarą, reaguodamas į anksčiau dvi dienas siautėjusį smurtą, nusinešusį daugiau nei dvi dešimtis žmonių gyvybių.
V.Janukovyčius susitiko Kijeve su Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais, kurie vėliau ketvirtadienį išvyks į nepaprastąjį ES diplomatijos vadovų pasitarimą Briuselyje. Numatoma, kad Bendrija dėl šių neramumų paskelbs sankcijas Ukrainos vyriausybės pareigūnams.
JAV valstybės departamentas anksčiau paskelbė uždraudęs išduoti vizas maždaug dviem dešimtims aukštų Kijevo vyriausybės pareigūnų dėl antradienio vakarą Maidane vykusių susirėmimų, per kuriuo žuvo bent 28 žmonės.
Atrodo, kad V.Janukovyčiui buvo sunku apibrėžti aiškią politiką, reaguojant į įvykius per ankstesnes dvi paras, kurios buvo kruviniausios per Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį.
Dėl tų neramumų retorika tarp Vakarų šalių ir Rusijos tapo panaši į vartotą per Šaltąjį karą, abiem stovykloms kovojant dėl Ukrainos, esančios tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ateities.
AFP žurnalistai ketvirtadienį sakė matę bent 25 protestuotojų kūnus su akivaizdžiomis šautinėmis žaizdomis prie viešbučių Nepriklausomybės aikštės pakraščiuose, taip pat suguldytus prie Centrinio pašto pastato.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad vienas milicininkas mirė nuo žaizdų, kai buvo pašautas per susirėmimus, o dar 29 pareigūnai buvo sužeisti.
Po naujausių susirėmimų žmonių, žuvusių Ukrainoje nuo šios savaitės pradžios, skaičius padidėjo bent iki 54, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos ir AFP statistika.
Krizę Ukrainoje išprovokavo lapkritį priimtas V.Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti politinės asociacijos ir prekybos sutarties su ES bei grįžti prie glaudesnių santykių su Kremliumi.
Tačiau vėliau ji peraugo į daug platesnį judėjimą prieš vyriausybę, apimdama proeuropietišką vakarinę šalies dalį ir kai kuriuos labiau Rusijai palankius rytinius regionus, atkleisdama gilų Ukrainos istorinį susiskaldymą.
V.Janukovyčius trečiadienį atrodė pasiryžęs užbaigti šią krizę jėga, kai šalies saugumo tarnybos paskelbė planuojančios pradėti didelę “antiteroristinę” operaciją.
Prezidentas taip pat nušalino armijos vadą – įtakingą generolą, giriamą opozicijos dėl atsisakymo naudoti jėgą prieš žmones, išėjusius į gatves.
Tačiau V.Janukovyčius vėliau tą pačią dieną susitiko su trimis pagrindiniais protestų lyderiais, įskaitant buvusį boksininką Vitalijų Klyčko, ir pareiškė, kad kol kas nesiims veiksmų prieš žmones, kurie išėjo į gatves protestuoti prieš jo valdžią.
