Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį jaus spaudimą smogti Rusijai naujomis sankcijomis dėl padėties Ukrainoje, tačiau tuo pat metu stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi trapaus taikos plano.
Praeitą savaitgalį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Australijos mieste Brisbane susirinkę Vakarų šalių lyderiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo šalies “nepriimtinos” intervencijos Ukrainoje, taip pat sakė, kad Maskvai gresia tolesnės baudžiamosios priemonės.
Jeigu bus būtina, Vakarų šalys palaikys spaudimą ne vienerius metus, kad įtikintų Rusiją pakeisti savo kursą, sakė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kuris pareiškė, kad V.Putinas yra “chuliganas”.
Pasak analitikų, tokie pasisakymai, taip pat V.Putino ankstyvas išvykimas iš Australijos nežada nieko gera pastangoms spręsti krizę, nes dabar nei viena pusė neatrodo suinteresuota bent jau sudaryti įspūdį, kad elgiasi mandagiai.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad jo šalis “pasiruošusi didelio masto karui”, besitęsiant kautynėms aplink prorusiškų sukilėlių tvirtovę Donecką.
Susiklosčius tokiai padėčiai, visų dėmesys krypsta į naująją ES išorės politikos vadovę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini), buvusią Italijos užsienio reikalų ministrę, kuri pirmadienį pirmąkart pirmininkaus Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimui.
Diplomatiniai šaltiniai praeitą savaitę sakė, kad F.Mogherini norėtų rasti būdą, kaip Maskva galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė palaikydama rugsėjį Minske pasirašytą taikos planą tarp Kijevo ir separatistų.
Keliamas klausimas, “kaip užtikrinti faktinę taiką – užtikrinti, kad visų susitarimų pagal (Minsko) protokolus būtų laikomasi”, – sakė vienas ES diplomatinis šaltinis.
F.Mogherini pasiuntė laišką ministrams, kuriame klausė, kaip tai būtų galima geriausiai pasiekti, taip pat ar jie nori, kad ji dėtų “pastangas ištiesti ranką” – galbūt netgi susitikti su V.Putinu, nurodė šaltinis.
Ji nori, kad ministrai išdėstytų savo požiūrį “ne vien dėl šios padėties, bet ir kaip turėtume žengti toliau”, pridūrė šaltinis.
Kiti diplomatiniai šaltiniai sakė, kad dėl sankcijų bus diskutuojama, tačiau šiuo metu jos veikiausiai bus ribotos – tikriausiai bus įtraukta daugiau vardų į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į ES ir kurių turtas Bendrijoje yra įšaldomas, sąrašą.
Derybos dėl tų pradinių sankcijų tarp 28 ES šalių buvo itin keblios, smarkiai nesutariant dėl tų priemonių veiksmingumo, padarinių Bendrijai ir poveikio tolesniems santykiams su Rusija.
Didžioji Britanija tuomet, kaip ir dabar, laikėsi griežtosios linijos, reikalaudama griežtų ekonominių sankcijų. Tuo tarpu Vokietija ir Italija, tradiciškai palaikančios glaudžius prekybos ir politinius ryšius su Maskva, vengė pritarti tokiems veiksmams.
“Tebėra tam tikro laipsnio sutarimas dėl (dabartinių) sankcijų. Tai konsensusas, kuris kol kas nepajudės nei viena kryptimi”, – sakė vienas ES diplomatinis šaltinis.
ES jau keliuose viršūnių susitikimuose pakartojo savo poziciją dėl sankcijų, susijusių su Ukrainos krize – jog tos priemonės bus nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į faktinę padėtį.
