Kauno suklestėjimas tarpukariu – unikalus reiškinys Europos miestų raidos istorijoje. Šiuo laikotarpiu Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centras. Kas kūrė tokį miestą? Be jokios abejonės – žmonės. Kūrybingi, intelektualūs, drąsūs, apsišvietę, laisvi savo dvasia. Kaip atrodė jų kūrinys? Ar labai jis keitėsi istorijos tėkmėje ir kokį mes jį matome šiandien? Į pastaruosius kelis klausimus atsakymą visiems kauniečiams, taip pat ir miesto svečiams, padės rasti Kauno galerijoje „Balta“ atidaryta fotografijų paroda „Kaunas tada. Kaunas dabar“. Paroda – nemokama, ją aplankyti kviečiami visi norintys.
Parodoje eksponuojamų darbų autorius galima vadinti lietuviškos spalvotosios fotografijos pradininkais. Tai Lietuvos karo aviacijos kapitonas, topografas, fotografijos mėgėjas Mečys Brazaitis ir hidrologas, Vytauto Didžiojo bei Notre Dame (JAV) universitetų profesorius, vienas iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų Steponas Kolupaila. Iš gausaus kūrybinio šių menininkų palikimo parodai atrinkti 1933–1942 m. užfiksuoti Kauno vaizdai. Jie paimti iš Atvirosios visuomenės studijos asociacijos pirmininko, dailėtyrininko Valentino Gylio rinkinio. Sugretinti tuometinės laikinosios sostinės vaizdus su dabartiniu miesto gyvenimu padėjo jaunosios kartos fotografo Gintaro Česonio darbai.
Anot V. Gylio, parodai atrinktose nuotraukose įamžintos ne tik gerai žinomos, bet ir neatpažįstamai iki šių dienų pasikeitusios Kauno vietos. „Anų dienų ir šiandienines fotografijas derinome vaizdų, nuotaikų, emocijų kontrasto principu, siekdami parodyti, kaip miesto veidą keičia laiko tėkmė. Tačiau tai ne vienintelis parodos tikslas. Parodos lankytojams norėjosi parodyti ir pirmąsias spalvotąsias Lietuvos fotografijas, kurios sukurtos tarpukariu ir karo metais. Tokių fotografijų yra išlikę labai nedaug“, – pasakojo dailėtyrininkas.
G. Česonio teigimu, atrasti M. Brazaičio ir S. Kolupailos fotografijose įamžintas miesto vietas nebuvo sudėtinga. Tačiau savotišku iššūkiu, taip pat ir nepaprastai įdomia užduotimi menininkui tapo pajusti kiekvienos konkrečios vietos šiandienos dvasią. „Norėjau kuo tiksliau perteikti nūdienos Kauno vaizdus, nuotaikas, tad buvo labai svarbu užčiuopti dabartinio miesto pulsą“, – patikino G. Česonis. Pasak fotografo, ši paroda ypatinga dėl kelių dalykų. „Pirmiausia ji unikali tuo, kad senosios, tarpukariu darytos nuotraukos yra spalvotos, o miesto dabartis įamžinta juodai baltose fotografijose. Dažniausiai būna atvirkščiai. Spalvotos praėjusio amžiaus pirmosios pusės nuotraukos – gana reta medžiaga. Reikia didžiuotis, jog tokios turime“, – aiškino G. Česonis. Menininkas pridūrė, jog parodą išskirtine daro dar ir tai, kad jos sumanytoja ne kokia nors meno įstaiga, bet verslo įmonė. „Retas atvejis, kai verslo įmonės tikrąja ta žodžio prasme atsigręžia į kultūrą, išdrįsta imtis iniciatyvos papasakoti ar parodyti miesto, kuriame yra įsikūrusios, istoriją, pastarosios pokyčius“, – kalbėjo G.Česonis.
Fotografijų parodos „Kaunas tada. Kaunas dabar“ mecenato – akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Vytauto Meišto tvirtinimu, kultūros bei meno projektų inicijavimas bei rėmimas alaus daryklai nėra naujiena. „Bravoras dar tarpukariu aktyviai dalyvavo tuometinės Laikinosios sostinės visuomeniniame gyvenime. Alaus daryklos akcininkai rūpinosi bei finansavo įvairias ne tik miestui, bet ir nepriklausomybę paskelbusiai valstybei svarbias kultūrines, mokslines bei meno veiklas, prisidėjo prie Kauno architektūrinio veido gražinimo, padėjo plėtoti tarptautinius kultūrinius ryšius ir garsinti Lietuvos vardą užsienyje. Mes tiesiog tęsiame gražią tradiciją“, – teigė V. Meištas.
