Nors iš pradžių laistymas gali nuskambėti kaip niekuo neypatinga ir tikrai nesudėtinga veikla, tačiau iš tiesų šis darbas gali kelti daug daugiau rūpesčių. Taip yra dėl to, nes kiekvienas sodas, kiekvienas dirvožemis turi tam tikras savo ypatybes, todėl ir pasakyti vieno laistymo „recepto“, tinkančio visiems, tikrai negalima. Kaip bebūtų, yra tam tikri patarimai, kurie gali padėti geriau suprasti, kiek vandens ir kaip dažnai reikia jūsų augalams. Tad, jei jums įdomu, šis straipsnis kaip tik apie tai!
Pažinkite dirvožemį
Pirmiausias žingsnis, kurį reikia atlikti – sužinoti, ar jūsų dirvožemis yra smėlio ar molio pagrindu, kadangi nuo to priklauso, koks yra dirvožemio laidumas vandeniui. Molingas dirvožemis dažnai kelia daug problemų, ypač laistymo klausimu. Nors molis puikiai sugeria vandenį, tačiau tuo pačiu ir nukreipia jį nuo augalų šaknų. Žymiai lengviau vanduo teka smėlingame dirvožemyje. Kaip bebūtų, jei jame per daug smėlio, vanduo gali išplauti visas ištirpusias maistines medžiagas. Nė vienas variantas nėra idealus augalų auginimui, tačiau į jį pridėjus komposto ar kitų organinių medžiagų dirvožemis tikrai gali pagerėti. Iš tiesų jūs net galite patikrinti, kaip greitai jūsų dirvožemis sugeria vandenį. Tam panaudokite bet kokį cilindrą (gali tikti net skardinė su pašalintu dugnu ir viršumi). Vieną cilindro galą įkiškite kažkur 5 centimetrus į dirvą. Pro kitą galą užpildykite cilindrą žarnos pagalba vandeniu ir leiskite jam visiškai nutekėti. Kai vanduo sutekės, cilindrą dar kartą užpildykite juo ir stebėkite, kiek laiko prireiks, kol vandens lygis sumažės pusiau. Jei visa tai užtruks ilgiau nei 4 valandas, tuomet greičiausiai yra drenažo problemų, kurios gali pakenkti augalų šaknims.
Pirmiausia laistykite, tuomet mulčiuokite
Dar viena svarbi detalė, kurią būtina žinoti – jei ruošiatės mulčiuoti, būtinai prieš tai palaistykite dirvą. Galbūt kyla klausimas kodėl? Visiems gerai žinoma, jog mulčias padeda išlaikyti vandenį dirvožemyje, apsaugodamas žemę nuo karštų saulės spindulių, dėl kurių yra netenkama visa drėgmė. Tačiau kaip mulčias trukdo garavimui, taip pat jis lėtina vandens įsiskverbimą į augalo šaknis. Būtent dėl šios priežasties daug efektyviau yra pirmiausia palaistyti dirvą, o tik tuomet ją mulčiuoti. Tai taip pat gali išgelbėti jūsų augalus nuo laukimo, kol vanduo prasiskverbs per mulčių.
Atkreipkite dėmesį į augalų gyvavimo ciklą
Negana to, rekomenduojama taip pat atsižvelgti ir į pasodintų augalų gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, neseniai pasodintus augalus reikia laistyti kur kas dažniau ir jokiu būdu ne stipria srove, kadangi toks būdas bus kur kas tinkamesnis jaunoms šaknims, o taip pat ir bus sumažinama tikimybė augalą vienaip ar kitaip pažeisti. Nuolatinis laistymas yra labai svarbus ir tuomet, kai augalai žydi ar formuojasi jų vaisiai. Visgi, laistymą reikėtų sumažinti tuomet, kai vaisiai jau sunoksta, kadangi intensyviai laistant tokiu metu jie gali prarasti dalį savo skonio bei suskilti. Apskritai kuomet augalai tinkamai įsitvirtina ir pereina anksčiau minėtas fazes – žydėjimą ar vaisių formavimą, retesnis laistymas yra daug naudingesnis nei dažnas, kasdienis. Kad visa tai padaryti būtų lengviau, jums gali padėti tinkama ir kokybiška laistymo įranga, pavyzdžiui, vejos purškikliai.
Laiką laistymui rinkitės protingai
Ankstyvas rytas, vėlyva popietė ir vakaras – tai yra geriausi laikai, kuomet reikėtų laistyti daržą. Taip yra dėl to, nes įprastai tokiu metu temperatūra jau būna mažesnė, kas reiškia, jog yra išgarinama mažiau vandens. Ryškiai šviečiant saulei, vandens lašeliai net gali suintensyvinti spindulius, dėl ko lapai sudega. Be to, reikėtų nelaistyti augalų ir naktį, nes likus lapams šlapiems palyginus gana ilgą laiką gali atsirasti didesnė ligų tikimybė.
Augalus, kuriems reikia daugiau vandens, sodinkite vienoje vietoje
Jei turite nemažai vietos savo sode, galite išvengti tam tikrų problemų, sugrupuodami augalus pagal jų vandens poreikius. Tarkime, salotų nereikėtų sodinti šalia žolelių, nors jos dažnai virtuvėje ir papuola į vieną dubenį. Salotoms vandens reikia daug daugiau nei prieskoninėms žolelėms, todėl pasodinus jas šalia, žolelės, gavusios per daug vandens, gali tapti beskonės. Tuo tarpu, jei laistysite salotas tiek, kiek reikėtų žolelėms, jos taps karčios. Tad, būtent dėl šios priežasties augalus patariama sugrupuoti – taip neišvaistysite vandens ten, kur jo nereikia.
Užsakymo Nr. KMC210198
