Kauno miesto tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas bei Savivaldybės administracijos vadovai ieško būdų, kaip sumažinti sąnaudas tiekimai šilumos energijai, kaip pereiti prie naujų energijos tiekimo būdų. Vyriausybės nutarimuose akcentuojama, kad būtina pereiti prie biokuru kūrenamų katilinių.
Kaune, Petrašiūnuose, rengiamasi statyti naujas katilines, todėl jos turėtų būti kūrenamos biokuru. Šio kuro tiekėjų Lietuvoje yra pakankamai. Be to, būtina pasirūpinti, kur dėti iš vandens valymo įrengimų Ežerėlyje sukauptą dumblą. Dabar jis džiovinamas, jame lieka tik 15 proc. drėgmės, todėl tinkamas kūrenimui.
Raseinių miestui šiluma tiekiama iš biokuru kūrenamos modernios katilinės, todėl Miesto ūkio komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas, komiteto nariai Arvydas Padegimas, Vytautas Povilonis ir Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius spalio 19 dieną lankėsi Raseiniuose ir domėjosi biokuru kūrenamos katilinės privalumais.
Dviejose Raseinių katilinėse yra du katilai (3 ir 7 megavatų), jie pagaminti Lietuvoje. Šiuose katiluose deginamos durpės ir čipsai – medienos drožlės, pastarųjų apie 30 proc. Katiluose 30 cm smulkaus smėlio, į jį pučiamas oras. Pradžioje katilai užpildomi mazutu, paskui, kai jie įkaista, automatiškai paduodamas biokuras.
Katilinę aptarnauja vienas operatorius, kuris visą procesą stebi trijuose kompiuteriuose. Dabar Raseinių gyventojai už kilovatvalandę moka 22,8 ct, o kai bus grąžintos skolos už ankstesnį kūrenimą mazutu, tuomet kaina vartotojams bus 0,19 – 0,20 LT/ kwh.
Raseiniai pagal mokesčio dydį yra 17 vietoje Lietuvoje. Tiesa, kai būna patys didžiausi šalčiai, reikia kūrenti dujomis. Biokuras Europos šalyse 30 proc. pigesnis už dujas.
Tokia biokuro technologija yra pažangi, ji gali būti pritaikoma būsimose Kauno jėgainėse.
Miesto ūkio ir energetikos komitetas kitą savaitę svarstys Kauno miesto energetinio aprūpinimo strategiją.
Šilumos energijos taupymas ir atpiginimas priklauso ne tik nuo biokuro naudojimo, bet ir nuo pasenusių šilumos tinklų atnaujinimo bei namų renovavimo.
