Paskutinį vasaros savaitgalį miškų apsupty Braziūkų kaime vyko jau antrus metus organizuojamas Respublikinis šeimyninis menininkų pleneras – Braziūkai 2010, subūręs draugėn meno mylėtojus iš visos Lietuvos. Renginys vyko tris dienas (rugpjūčio 27-29 d.) – nei lietus, nei prognozuotas blogas oras neišgąsdino kūrybingai nusiteikusių entuziastų būrio. Atvyko daugiau nei šimtas svečių, tarp jų dailininkai: Roma Serapinaitė (Kaunas), Aivaras Kukevičius (Vilnius), tapytojų šeima iš Šilutės Darija ir Saulius Šedžiai su vaikais, Leonardas Armonas (Vilnius), Redas Liučiūnas (Vilnius), Šarūnas Vitonis (Kaunas), Gintaras Tadauskas (Kaunas), Jolanta Jarašūnienė (Alytus), Ina Semeškaitė (Vilnius), Jurgita ir Gintautas Baškiai (Joniškis), Edita Rimkienė (Kaunas), Gintautė Skvernytė (Kaunas), Kristina Januškevičiūtė (Čekiškė) ir kiti.
Oficialus renginio atidarymas vyko šeštadienio popietę, bet svečiai rinkosi jau penktadienio pavakarę. Juos linksmais koncertinos garsais sutiko jaunasis muzikantas Vilius Marma ir renginio vedėja ir šventės siela Aldona Kiuberytė: visus atvykusius vaišino duona ir druska. Savo sodybos duris plačiai atvėrę svečių laukė plenero idėjos autoriai, šventės šeimininkai Edita ir Rolandas Rimkai. Pirmąjį vakarą dalyviai susipažino, išsakė savo lūkesčius ir norus, pasidalino darbais ir pareigomis. Aldona Kiuberytė labai norėjo, kad dalyviai būtų aktyvūs, neliktų tik stebėtojai. Taigi, tokia koncepcija buvo vadovaujamasi jau nuo pat renginio pradžios.
Vakarop svečiams apsnūsti neleido įkyrūs uodai, subūrė visus prie laužo. Nors vakaras buvo vėsus ir jaudino apsiniaukęs dangus, bet atmosfera Editos ir Rolando sodyboje vis kaito. Garsiau aidėjo kalbos ir juokas. Jaunoji dalyvė Milena vis nedrįso, bet vakaro eigoje išsitraukė ilgai automobilio bagažinėje slėptą gitarą. Suskambo muzika ir dainos. Susibičiuliavę dalyviai čiauškėjo iki sutemų.
Šeštadienio rytą dangus vėl buvo apniukęs, lijo. Kai kurie dalyviai pabūgo blogo oro, į šventę neatvyko. Tačiau patys didžiausi entuziastai rytą pradėjo jogos pratimais. Mankštą vedė ir dalyvius iš miegų budino Vilma Prunskienė. Visi vylėsi, kad dangus pragiedrės ir kiek įmanydami stengėsi nenukabinti nosies. Dar iki pietų pro debesis ėmė šypsotis saulutė. Organizatoriai vėliau juokavo, kad pats dangus padarė atranką ir į šventę sugužėjo tik aktyviausieji, kurių neišgąsdino nei lietus, nei žvarbus vėjas.
Plenerą atidarė renginio šeimininkai Edita ir Rolandas Rimkai. Šventės garbės svečias Kauno rajono vietos veiklos grupės pirmininkas Vytautas Zubas negailėjo gražių žodžių šventės organizatoriams, linkėjo sėkmės ir kūrybinio įkvėpimo jos dalyviams. Savo balsais ir liaudiškomis dainomis atidarymą vainikavo Zapyškio folkloro ansamblio „Altonė“ (vad. Jūratė Mackonienė) dainorėlės. Skambant Viliaus koncertinai, dailininkai susėdo į gėlėmis papuoštą vežimaitį ir išdardėjo į kaimą ieškoti kūrybinio įkvėpimo šaltinių, kuriais tapo gamtos bei kaimo vaizdai.
Braziūkų kaimo gyventojas Jurgis vis ragino savo arklį, kad vežimaityje sėdintiems dalyviams kelionė neprailgtų. Tiems, kurie keliavo arkliu kinkytu vežimu, įspūdžių liko su kaupu, ne vienas prisiminė kaip kadaise būdami vaikas riedėdavo kartu su seneliais kaimo keliukais. Apėmė nostalgija, kuri galbūt nejučiomis nukeliavo ir į menininkų darbus. Dailininkė Roma Serapinaitė pasiliko tapyti prie ,,Motinos liepos”. Dailininkė pasakojo: ,,Ši aplinka mane įkvėpė, žadu dar sugrįžti”.
Dvi jaunosios tapytojos Ieva Blažauskaitė ir Indrė Ignatavičiūtė pasirinko tapyti trobesius netoli vadeliotojo Jurgio namų. Kartu su jomis savo jėgas tapyboje išbandė Ievutės mama Rasa Blažauskienė: ,,Piešdama pasijutau tarsi medituočiau: klausiau gamtos garsų. Mergaitės pasirinko tokią vietą kur mus betapančias vis aplankydavo gaidys su savo vištelėmis. Buvo labai smagu juos stebėti, ” – šypsojosi pasakodama Rasa.
Taip bekeliaujant dailininkai susirado kūrybinius kampelius, o sodyboje likę dailininkai, mėgėjai ir menui neabejingi žmonės, taip pat iš peties jau darbavosi teptukais. Buvo neįmanoma nepastebėti ryškaus ir spalvingo Kristinos Januškevičiūtės darbo ant šilko. Ne vienas dalyvis liko sužavėtas tapytojų Darijos ir Sauliaus Šedžių darbu, atliktu dviem technikom: purkšti ir aliejiniai dažai, drobė. Paveikslas dvelkė vasara. Redas Lučiūnas ir Šarūnas Vitonis įsijautę kūrė drobės darbus. Vėliau Šarūnas Vitonis pasakojo: ,,Dalininkai kopijuoja sapnus, gamtą, savo pačių vaizduotę. Aš taip pat piešiu, tai ką matau. Į ką galima nepailstant žiūrėti? Dirbantį žmogų, tekančią upę ir ugnį. Vakar vakare Edita savo trobelėje sužiebė žvakes, negalėjau atitraukti akių nuo tų mažų ugnies liepsnelių, buvo labai gražu. Taip gimė pirminė mano paveikslo idėja. Čia labai gera pabėgti nuo miesto šurmulio, čia aš pailsiu. Tačiau sunku įsijausti kai aplinkui šurmuliuoja tiek žmonių. Na, bet mintyse jau brandinu dar vieną paveikslą”.
Visi plenere dalyviai buvo smagiai nusiteikę, ypač mažieji, kurie savo klegesiu kūrė ypatingą atmosferą. Vaikai nutapė bendrą darbą ,,Kobra”. Paskutinius potėpius užtepė mama Giedrė Žebelienė, nes vaikai turėjo tiek veiklos, kad vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Mažasis Nojus (7 metai) nedrąsiai dalinosi šventės įspūdžiais: ,,Viskas patiko. Piešti patiko ir dar vakare patiko šviečiančios lazdelės”. Kiek drąsesnis ir kalbesnis buvo Viliukas (3 metukai). ,,Man patinka čia. Labiausiai patiko dažyti. Patinka, nes nereikia eiti miegoti. Mamos nepasiilgau, nes yra ką veikti. Einu pas draugą,” – trumpai savo įspūdžiais pasidalinęs Vilius nubėgo pas savo naująjį bičiulį Nojų.
Vakarop tapytojai sugrįžo į sodybą. Parsivežė ne vieną dėmesio vertą kūrinį ir daug gerų emocijų. Ilgiausiai tapė Roma Serapinaitė. Ėmė temti, o ji vis negrįžo. Pasigirdo susirūpinę balsai, jog jau laikas važiuoti ieškoti dailininkės. Ji buvo bebaigianti darbus. ,,Nutapiau tris mažus ir du didelius paveikslus. Dar prieš plenerą labai norėjosi bėgti iš miesto, kažkur į gamtą tapyti, todėl buvau labai gerai nusiteikusi, aišku aplinka Braziūkuose įkvepia, tiek daug kampelių kuriuos norėčiau aplankyti, žadu dar sugrįžti. Susidraugavau ne su vienu plenero dalyviu, kiek bendrausim toliau – bus matyt, bet žmonės tikrai puikūs. Jei pleneras vyks kitais metais būtinai dalyvausiu. Tik norėtųsi ilgiau, įprastai plenerai vyksta savaitę. Būtų įdomu vieną dieną apjungti darbų temas, pritraukti daugiau dailininkų. Aišku labai smagu, jog dalyvauja ir mėgėjai, tokio renginio metu žmonės pirmą kartą paima teptuką į rankas. Šį kartą labai džiugina vaikų ir jaunimo darbai. Palinkėčiau, kad šis renginys tęstųsi, o ateityje galėtų vykti net kelis kartus į metus, pavyzdžiui pavasarį ir rudenį,” – savo džiaugsmais ir ateities lūkesčiais dalinosi dailininkė Roma Serapinaitė.
Šeštadienio vakarą norintys dalyviai vėl mankštinosi pagal jogos pratimus. Į vakaro programą įėjo linijinių šokių pamokėlės. Į šokio sūkurį dalyvius įtraukė Zapyškio linijinių šokių kolektyvas „Šokių Virusas“ . Vėliau visus linksmino Zapyškio folkloro ansamblis „Altonė“ ir muzikanto Viliaus Marmos kanklių garsai. Dainos ir šokiai tęsėsi iki paryčių.
Sekmadienis prasidėjo nuo ryto jogos ir saulės pasveikinimo. Plenero dalyviai neslėpė, kad sunku buvo keltis po tokio smagaus vakaro, bet laukė dar daug darbų. Kas braukė paskutinius potėpius, kas kūrė naujus darbelius. Savo meistriškumu stebino dailininkas Gintaras Tadauskas, nutapęs labai šiltą Braziūkų kaimo vaizdelį.
Į svečius atvykęs renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sveikino visus šventės dalyvius, apžiūrėjo darbų parodą. Meras džiaugėsi sukurtais darbais ir prasitarė, jog būtų galima išleisti kūrinių kalendorių.
Renginiui artėjant į pabaigą dalyviai nejučiomis ėmė svajoti apie kitų metų plenerą, džiaugėsi organizatorių entuziazmu, pasakojo vieni kitiems savus įspūdžius, dar ir dar kartą sugrįždavo apžiūrėti paveikslų. ,,Buvo labai smagu. Žmonės suvažiavo labai kultūringi, nebuvo jokios netvarkos. Ir Viliukas sakė, kad vaikai linksmi. Norisi pasidžiaugti organizatoriais, matosi, kad daug pastangų įdėta, nieko netrūko. Palinkėčiau, kad neišsektų Editos ir Rolando jėgos, neišblėstų mintys. Renginys tik plėstųsi ir tarptautiniu mastu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, jog yra toks jaukus ir šiltas kampelis Braziūkai,” – nuoširdžiai visko ko geriausio linkėjo Rasa Blažauskienė.
Vienas aktyviausių renginio dalyvių Rimantas Kundrotas papasakojo kaip jis leido laiką plenero metu: ,,Aš nepiešiau, šaudžiau iš lanko, leidau aitvarą, ką nors meistravau. Nebuvo kada sėdėti vienoje vietoje. Jau 20 metų nelaikiau rankose teptuko, tad tapyti nedrįsau. Aš dirbu su laku ir medžiu, nebeįsivaizduoju, kaip reikia maišyti spalvas. Man viskas turi būti estetiška. Jei renginys vyks kitais metais ir mane kas nors kvies, būtinai dalyvausiu. Žinau, kad Rolandas ir Edita nori plėsti šį renginį tarptautiniu mastu, šito jiems ir palinkėsiu”.
: ,,Prižiūrėjau ar viskas sklandžiai vyksta. Manau pasisekė, nes žmonės buvo labai geranoriški, klausė ką padėti. Tačiau visą laiką buvo kažkoks jaudulys. Manau, kad renginio idėja išsipildė, tai rodo tapytojų darbai. Norėtųsi, kad tai taptų tradicija. Man labai patiktų, kad žmonės patys dalyvautų, neliktų vien stebėtojais iš šalies. Žaviuosi Edita, tikiuosi entuziazmas neišblės”, – po šventės kalbėjo renginio vedėja Aldona Kiuberytė.
Išgirdus tokius nuoširdžius atsiliepimus, pagyras ir palinkėjimus galima drąsiai teigti, jog renginys pavyko. Kiekvienas dalyvis čia galėjo atrasti savo vietą ir užsiimti tuo kas jam įdomu. Tik aktyviai dalyvaujant ir įsitraukiant buvo galima suprasti kokį didelį darbą padarė Edita ir Rolandas Rimkai. Viso renginio metu tvyrojo gera nuotaika, tie, kurie betarpiškai dalyvavo, pamiršo visus savo rūpesčius ir atsidavė nuoširdžiai ir jaukiai Braziūkų kaimo globai.
Renginį vainikavo dalyvių apdovanojimai. Visus sveikino garbės viešnia Zapyškio seniūno pavaduotoja Marija Levendrauskienė. Šventės šeimininkai nepamiršo nė vieno dalyvio, visi buvo pasveikinti ir apdovanoti. Patys ištvermingiausi dalyviai svečiavosi Editos ir Rolando sodyboje dar ir po oficialaus šventės uždarymo. Šeimininkai visus trijų dienų vargus pakvietė nuplauti pirtelėje.
Plenero organizatorė ir šventės šeimininkė Edita Rimkienė džiaugėsi: ,,Smagu sulaukti tiek gražių atsiliepimų. Mūsų tikslas buvo surengti kitokio pobūdžio plenerą, kur į veiklą įtraukiami visi dalyviai, kur dalyvauja dailininkų šeimos nariai. Siekėme išjudinti menininkus dainomis, šokiais, įvairia veikla, įvedėme truputį sveikos gyvensenos: košė, joga. Manau, kad mes išpildėme savo sumanymą, tai rodo tiek sukūrti darbai, tiek žmonių atsiliepimai. Pats dangus mus sveikino: renginio pradžioje ir pabaigoje pasirodė vaivorykštė. Po šventės ore tvyrojo ypatingas jausmas, erdvė buvo sugėrusi visas geras emocijas. Tikimės ir toliau organizuoti šeimyninius plenerus, dėl vaikų būsimų menininkų, ypač tų kurie mėgsta piešti. Taip tikimės juos paskatinti. Vaikai net klausė ar renginys vyks ir kitais metais. Taip pat stengsimės pakviesti menininkų iš svečių šalių. Dar norėtume suteikti dalyviams patogesnę nakvynę, svajojame apie gultus su nendrių pastoge. Nors kaimynai buvo labai geranoriški ir suteikė dalyviams šiltą nakvynę savuose namuose. Esame labai dėkingi visiems palaikiusiems. Be tų puikių žmonių, kurie mums nuoširdžiai padėjo šis renginys nebūtų įvykęs”.
Belieka pridurti, kad II Respublikinis šeimyninis menininkų pleneras – Braziūkai 2010 abejingų nepaliko. Reikia tikėtis, kad visi lūkesčiai ateityje išsipildys, o tokių ir panašių renginių Lietuvoje tik daugės.
Kauno rajono savivaldybės informacija
