Pradedame naują pažintinių straipsnių ciklą „Jaunas verslas Kaune“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF). Šiame straipsnių cikle skaitytojus supažindinsime su jaunimo verslumo skatinimu Kaune, verslininkų kliūtimis, klaidomis bei sėkmingais pavyzdžiais. Pirmasis šio ciklo straipsnis skiriamas ilgalaikei jaunimo politikos strategijai.
Šiuo metu rengiama ilgalaikė jaunimo politikos strategija (2010 – 2018 metams). Speciali strategijos dalis yra skirta verslumo ugdymui. Vienas iš pagrindinių šios strategijos uždavinių yra užtikrinti geresnes jaunimo užimtumo galimybes, skatinti jaunimo ekonominį ir socialinį verslumą siekiant palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos, neveiklumo arba nedarbo etapo į darbo rinką. Taip sudarant palankias sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti darbo rinkoje bei derinti šeimos ir darbo santykius.
Jauni verslūs žmonės yra šalies ateitis, todėl valstybė turi skatinti potencialių verslininkų savirealizacijos galimybes. Jaunimo politikos strategijoje galime rasti daug pasiūlymų, kaip padėti jaunimui patekti į darbo rinka, susirasti darbą bei įsilieti į naują kolektyvą. Taip skatinamas naujos šeimos kūrimas ir asmeninių santykių derinimas su darbu. Tačiau šie žingsniai neskatina jaunimo verslumo – tai tik laikinas sprendimas, kaip padėti nedidelei daliai besimokančių ar baigiančių studijas.
Studentai ir mokiniai turėtų būti skatinami tapti ne tik gerais darbuotojais, bet ir profesionaliais vadovais. Per paskutiniuosius metus vis mažiau kuriama naujo verslo vienetų, dėl to mažėja ir naujų darbo vietų kūrimas. Tokios problemos skatina jaunus lietuvius palikti šalį, kadangi jie patys nepasiruošę kažką sukurti, o susirasti darbą svetur tampa daug lengviau. Remiantis didžiųjų Europos šalių pavyzdžiu, galime drąsiai teigti, kad tik smulkusis ir vidutinis verslas gali padėti mūsų šaliai pakilti iš nuosmukio. Norint padidinti eksportą, pramonės gamybą, atgaivinti vidaus ūkio vystymąsi, reikia pradėti nuo verslo šaknų – jį kuriančių žmonių.
Pagalba jaunimui turi paliesti daugelį Lietuvos institucijų: keičiama švietimo sistema, kuri skatintų verslumą jau mokykliniame suole. Pertvarkomi įstatymai susiję su naujo verslo įkūrimu, įkūrimo barjerais bei nustatytais mokesčiais pradedantiems verslininkams. Vykdomų akcijų, seminarų, projektų, susijusių su verslumu, skaičiaus didinimas aprėpiant visas apskritis. Nors ir sunku įvykdyti ekonominės krizės metu, tačiau tai – investicijos į Lietuvos ateitį. Nes kas kitas tai kurs, jei ne augantis Lietuvos jaunimas?
