Olandijoje prie įvažiavimų į greitkelius yra tokios stotelės, virš kurių kabo ženklas: balta ranka iškeltu nykščiu mėlyname fone. Vadinasi, tai oficialios tranzavimo vietos automobiliui sustoti – norintys važiuoti ir norintys pavežti tikisi jose vieni kitus sutikti. Jos vadinamos „Liftershalte”, galite pasiskaityti Vikipedijoje.
Kokia tranzavimo nauda žmogui ir visuomenei, paaiškinti nesunku:
1. Pigu. Traukinio bilietas Vilnius-Klaipėda kainuoja apie 50 litų. Net su studento ar pensininko nuolaida 25 litai už vieną kelionę gali būti per daug. O kai kam ir tie 9 ar 18 litų tarp Vilniaus ir Kauno nėra tokia jau įkandama suma (priminsiu: Lietuvoje MGLas yra 350 litų). Tranzavimas nieko nekainuoja ir iš esmės įgyvendina žmogaus teisę judėti.
2. Ekologiška. Automobilis, kuris paima pakeleivį, bet kokiu atveju važiuoja ten, kur važiuoja, tad papildomas žmogus keliauja beveik be žalos gamtai (neskaitant šiokio tokio, iš esmės niekinio, degalų sąnaudų padidėjimo dėl padidėjusio svorio, stabtelėjimų ir t.t.). Ekologiškiau net už viešąjį transportą, kurio, jei būtų tranzuojama daugiau, reiktų mažiau.
3. Bendravimo vertė. Nors šis kriterijus dažnai pražiūrimas, bendravimas ir pokyčiai yra viena svarbiausių sąlygų žmogaus laimei. Šiuo atveju socialinės naudos gauna tiek tranzuojantis, tiek jį paimantis. Be to, taip visuomenėje skatinamas pasitikėjimas, kaip atsvara tai baimei, kurią taip uoliai skleidžia kai kurios valstybės institucijos ir populiarioji žiniasklaida. O kur dar keitimasis nuomonėmis, idėjomis, tolerancijos propagavimas…
Tranzavimas turi vieną pagrindinį minusą: saugumo problemas. Pavojus kyla tiek tranzuojančiam, tiek jį paimančiam žmonėms. Be to, dažnai sunku patekti iki tranzavimui tinkamos vietos (štai Klaipėdoje, pastačius naują estakadą, norint nueiti iki „trasos” pradžios, reikia eiti autostrados tilto pašaliu), tenka stovėti pavojingose vietose, gaišti daug laiko. Dalį šių problemų išspręstų tranzavimo stotelės.
Kodėl mums jų reiktų?
1. Saugiau: tranzavimo stotelėse Olandijoje padarytos vietos sustoti automobiliui, tad nereikia stovėti pavojingose šalikelėse, prie greitkelių ir t.t. Be to, tokiose stotelėse būna daugiau tranzuotojų nei šiaip pakelėse, o aplinkui esantys žmonės suteikia tam tikrą saugumą.
2. Propaguoja tranzavimą: žmonės, kurie tranzuotų, bet mano, kad tai gėdinga arba nepriimtina, ir vairuotojai, skeptiškai žvelgiantys į tranzuotojus, stotelių įrengimą suprastų kaip paskatą tranzuoti/imti tranzuotojus, tranzavimo kaip keliavimo būdo ištraukimą iš šešėlio.
3. Ne taip ir brangu: palyginus su ne visuomet naudingais kelio darbais, dabar masiškai atliekamais Lietuvoje, stotelės įrengimo (ženklo pastatymo ir vietos sustojimui išplėtimo) kaina yra niekinė.
Tranzavimo stotelės, aišku, turi ir savų trūkumų: pirmiausia, tai gali suvaržyti tranzuotojų laisvę, ypač tų, kurie mano, kad valstybės kišimasis į šį kelionės būdą paneigtų jo esmę – laisvę. Toks „tranzuok čia” daug kam gali nepatikti.
Tad kviečiu diskutuoti: ar mums reiktų tranzavimo stotelių? Nusimanančius politikoje ir teisėje prašau patarti, kaip piliečiai galėtų pasiūlyti įstatymo/nutarimo/kokio nors teisės akto projektą, pagal kurį būtų įrengtos tokios stotelės. Ar tai valstybės ir parlamento, ar miesto ir savivaldybės reikalas? Gali būti, kad surinkę pakankamai narių galėtume pateikti tokį projektą svarstymui. Tad kviečiu jungtis į FB grupę „Mums reikia tranzavimo stotelių (?)“.
Tomas Marcinkevičius
Originalus įrašas tinklaraštyje Anarchija.lt
