Birželio 26-ąją pasaulis minėjo Tarptautinę dieną prieš narkotikus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad dažniausias užsikrėtimo ŽIV infekcija būdas Lietuvoje – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas.
ULAC duomenimis, 72 proc. visų registruotų Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV sudaro asmenys, kurie ŽIV užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Dauguma jauni vyrai. Jų – užsikrėtusiųjų ŽIV, penkis kartus daugiau nei moterų. Atitinkamai 1451 ir 300.
Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad injekcinių narkotikų vartojimo pradžios amžiaus vidurkis siekia 20 metų. ŽIV ir virusinių hepatitų sukėlėjai plinta ne tik tiesiogiai dalinantis užterštomis adatomis ir švirkštais, tačiau pavojingos infekcijos gali plisti per užterštus narkotikų tirpalus, vatos tamponėlius, filtrus, narkotikų gamybai naudojamus indus. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, apie 6 proc. asmenų, pirmą kartą gyvenime švirkšdamiesi narkotikus naudojo jau panaudotą adatą ir (arba) švirkštą, kas rodo, kad net pirmosios injekcijos metu jaunimas galėjo užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis, įskaitant ŽIV.
Dar beveik 68 proc. asmenų, vartodami narkotikus, traukė narkotikų tirpalą į savo švirkštą iš narkotikų maišymo talpos, į kurią savo švirkštą jau buvo įmerkęs kažkas kitas, kas rodo, kad tokiu būdu per užterštus švirkštimosi instrumentus narkotikų tirpalas galėjo būti užterštas infekcijų sukėlėjais.
Dar apie 13 proc. tiriamųjų nurodė, kad yra tekę dalintis narkotikų dozėmis, kurių kelios buvo viename švirkšte. Apie 22 proc. tirtųjų narkotikų vartotojų nurodė, kad skolina ar parduoda savo panaudotas adatas ir (ar) švirkštus kitam narkotikų vartotojui.
„Tokia narkotikų švirkštimosi praktika yra vadinama rizikinga švirkštimosi elgsena ir ji sąlygoja infekcinių ligų plitimą. Per narkotikų vartotojų lytinius partnerius virusiniai hepatitai, ŽIV ir kitos infekcijos gali išplisti į bendrąją populiaciją – gyventojams, nevartojantiems narkotikų“, – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.
Dar sparčiau nei ŽIV per injekcinių narkotikų vartojimą plinta virusiniai hepatitai B ir C. Jų infekcinė dozė yra daug mažesnė nei ŽIV, tad užsikrėsti hepatitais galima ne tik švirkščiantis narkotikus nevienkartinėmis adatomis ir švirkštais, bet ir per kitus švirkštimosi reikmenis (užterštus vatos tamponėlius, filtrus, bendrus narkotikų gaminimo indus ir pan.).
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, narkotikų vartotojų infekuotumas virusiniais hepatitais B ir C yra vienas aukščiausių Europoje. Tyrimų duomenimis, virusinio hepatito C paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų siekia 96 proc., o virusinio hepatito B biologiniai žymenys kraujyje aptikti net 82 proc. injekcinių narkotikų vartotojų. Dar iki 10 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų buvo užsikrėtę sifiliu.
ULAC medikai primena, kad, jei kam nors yra kilęs nerimas dėl savo rizikingos elgsenos, kuri sąlygoja ŽIV ir kitų infekcijų plitimą, būtina nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją bei pasitikrinti dėl ŽIV, virusinių hepatitų ar kitų per narkotikų vartojimą ar lytinius santykius plintančių infekcijų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
