Stasys Šimkus (1887–1943)
Ruošiantis pirmajai Dainų šventei Petro Vileišio aikštėje (šiuo vardu pavadinta 1926 m., iki tol vadinosi Husarų aikšte, joje vyko kariuomenės paradai) buvo sukalta laiptuota estrada, turėjusi du stilizuotus pilies bokštus, tarp jų įrengtos didelės kanklės. Balta tribūna buvo paženklinta skaičiumi „I“. Estrada nuo žiūrovų aikštės buvo atskirta tvenkiniais, o per juos nutiestas tiltelis. Aikštėje įrengta suolų 10 tūkst. žiūrovų, o iš viso aikštėje galėjo tilpti iki 60 tūkst. žmonių.
1924 m. rugpjūtį į Kauną traukiniais ir garlaiviais iš visos Lietuvos traukė minios žmonių. Tuomet Kaune turėjo prasidėti pirmoji Dainų šventė, be to, tomis dienomis kauniečiai ir miesto svečiai galėjo įvertinti krašto žemės ūkio ir pramonės pasiekimus Parodos aikštėje vykusioje parodoje.
Nors buvo tikėtasi sulaukti per šimtą chorų, į Kauną atvyko 86 (daugiausia bažnytiniai arba bažnytinių organizacijų chorai). Jie savo dydžiu buvo labai nevienodi, štai Marijampolės ateitininkų chorą sudarė 169 nariai, o Mosėdžio chorą – tik 17. Visi chorai buvo mišrūs, nebuvo vaikų chorų. Rugpjūčio 22 d. 16 valandą įvyko bendro jungtinio choro repeticija. Kitą rytą chorai atliko generalinę repeticiją, o 14 valandą visi Dainų šventėje dalyvaujantys chorai stojo su savo vėliavomis Karo muziejaus sodelyje, po to būriu traukė į Husarų aikštę (Petro Vileišio). Aikštėje susirinko apie 60 tūkst. žiūrovų, estradoje išsirikiavo chorai, už jų stovėjo 125 žmonių orkestras. Priekyje stojo visų chorų dirigentai. Dainų šventę atidarė tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Dainos dienoje dalyvavo ir žymūs lietuvių tautos šviesuoliai – Jonas Basanavičius, Juozas Tumas–Vaižgantas, Jonas Mačiulis–Maironis, kurių pastangos prikėlė tautą naujam valstybiniam gyvenimui.
Po to iš estrados pakiliai nuskambėjo jungtinio choro atliekamos liaudies dainos („Oi žiba žiburėlis“, „Ant kalno karklai siūbavo“, „Motuš, motuše“, „Ant tėvelio dvaro“). J. Naujaliui diriguojant buvo atliktos jo paties harmonizuotos trys liaudies dainos. Po bendro choro pasirodymo dainavo įvairūs chorai. Kadangi tokio pobūdžio šventė šalyje buvo rengiama pirmą kartą, nepavyko išvengti ir nesklandumų. Chorai ne visada susidainuodavo, kartais nepavykdavo išgauti norimą rezonansą. Tačiau žiūrovai širdingai juos palaikė.
Antroji Dainų šventės diena buvo nelabai dėkinga – lijo lietus, aikštė buvo negrįsta, todėl gruntas ėmė virsti purvynu. Dalis šventės dalyvių nusivylę išvyko namo, tos dienos programa buvo perkelta į ateinančią dieną. Rugpjūčio 25 d. 3 valandą po pietų Dainų diena vėl buvo tęsiama. Jos metu puikiai pasirodė klaipėdiečių choras, diriguojamas A. Vaičiūno.
Per dvi dienas trukusią pirmąją Dainų šventę Husarų aikštėje nuskambėjo 22 harmonizuotos liaudies dainos bei 14 originalių kompozicijų. Nors organizuojant šią šventę nebuvo išvengta gana nemažų nesėkmių, daugelis chorų neturėjo koncertinės patirties, tačiau ši šventė skatino tobulėti muzikinę Lietuvos kultūrą bei rodė, jog daina gali tapti vienu iš lietuvius vienijančių atramų.
