„Teatras – gyvas“ – pirmasis festivalio „Ką? Būki!“ renginys, kuriame nuo spalio 13 iki lapkričio bus eksponuojamos Giedriaus Bunevičiaus užfiksuotos akimirkos iš Kauno valstybinio dramos teatro gyvenimo. Apie fotografą, parodą ir kitokį jos pateikimą pasakojo Giedrius Bunevičius ir multikultūros kūrėjų asociacijos „AgnusOK“ prezidentė Paulina Nešukaitytė.
Giedrius Bunevičius: apie save ir tai, ką žiūrovai išvys jau šį trečiadienį:
Kaip ir kada paėmei į rankas foto aparatą?
Pradėjau dar mokykloje. Paauglystės metais susidomėjau įvairiais menais, bet fotografija buvo arčiausiai, nes šeimoj daugiau – tėvas buvo mėgėjas fotografas. Tai nuo pat vaikystės mačiau fotoaparatą prieš save. Gyvenau Kupiškyje – tai nedidelis miestelis, tad nėra didelio pasirinkimo, ką mokytis. Nuo mažų dienų pats mokiausi, šiek tiek tėtis padėjo – parodė, kas tas fotoaparatas, kaip naudotis, kaip nuotraukos daromos. Davė savo fotoaparatą „Zenit 11“, kur viskas nustatinėjama rankiniu būdu – tad teko daug eksperimentuoti, kad išmokčiau. Taip mažais eksperimentais, natiurmortų, portretų fotografavimu ir pradėjau..
Fotografija – Tavo pagrindinis užsiėmimas?
Ne, čia mano hobis. Kartais gaunu pinigus už tai, bet tai nepagrindinis mano darbas – daugiau malonumas, savirealizacija.
Tad kas yra Tavo pagrindinė veikla?
Dirbu dramos teatro rekvizito baro pavaduotoju, teatro gyvenimą matau daugiau iš vidaus. Tad teatras man jau yra šis tas daugiau nei paprastam žmogui ar fotografui, kai jie pamato spektaklį ir fotografuoja.
Ką eksponuosi parodoje?
Parodoje daugiausia bus paskutinių 3-4 metų spektakliai, nerinkau kažkokio išskirtinio žanro – tiesiog bendrai įvairios akimirkos, netgi kadrai iš užkulisių.
Parodoje labiau meno ar reportažo žanro nuotraukos?
Aš į teatro fotografiją žiūriu labiau kaip į reportažą – negali susistatyti šviesų, nereguliuoji, kaip žmogus turi pasisukti. Turi pagauti ir nufotografuoti. Tai yra padarytas produktas – be abejo, gali ieškoti šio to daugiau žmoguje, emocijoje, aktoriaus išraiškoje, įdomioje šviesoje, – visa kita jau yra režisieriaus ir aktoriaus darbas, o fotografo darbas yra užfiksuoti ypatingą momentą.
Paulina Nešukaitytė: apie kitokį parodos pristatymą.
Kuo šios parodos atidarymas skirsis nuo eilinio tokio renginio?
Visa paroda, t.y. pilna ekspozicija, bus tik vieną vakarą. Idėja yra tokia, kad kaip teatras laikinas, taip ir nuotraukos turi būti laikinos – per projektorius eksponuojamos tik tą vakarą ir visą laiką besikeičiančios, o ne kabančios. Žinoma, bus ir nuotraukų aplink kolonas, bet vis dėlto dauguma jų bus eksponuojamos per 5-6 projektorius. Taip pat bus šokėjos, kurios turėtų įvesti į teatrą. Tad viso to pateikimas bus kitoks, teatrališkesnis. Bet svarbiausia, kad visą pilną ekspoziciją bus galima pamatyti tik tą vakarą – pusvalandį ar valandą, kol viskas vyks gyvai – veiks projektoriai, tarp žmonių šoks ar vaikščios šokėjos su kostiumais, kurie vis dėlto neužgoš svarbiausio vakaro dalyko – nuotraukų. O ant kolonų kabančios nuotraukos liks kabėti dar mėnesiui. Bet būtent tą vakarą viskas bus žymiai pilniau, su daugiau veiksmo – savo laikinumu ši paroda ir bus ypatinga.
Kur? Kauno valstybiniame dramos teatro fojė
Kada? Atidarymas: spalio 13 d. 19 val.
Eksponuojama: spalio 13 – lapkričio 10 d.
Vėliau paroda keliaus į Menų spaustuvę Vilniuje ir ten bus eksponuojama nuo lapkričio 17 iki gruodžio 19 d.
