(c) A.Pliadžio/KAM.lt nuotr.

Po dviejų metų pertraukos Kariuomenės ir visuomenės šventė vėl sugrįžta į Kauno Santaką tikėdamasi tokio pat didelio dėmesio kaip ir pastarąjį kartą. Šventė vyks gegužės 14 d., jos pradžia – 15 valandą.

Visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, technika ir ginkluotė, karinė operacija, speciali savanorių stovykla, gabalėlis Afganistano žemės, o taip pat – grįžimas į karinę praeitį: partizanų kovas, 1831 m. sukilimą, Žalgirio mūšio laikmetį. Visa tai ir daugiau – šių metų Kariuomenės ir visuomenės šventėje.

Šventė prasidės teatralizuota eisena

Įspūdinga šventinės programos įžanga 14.15 val. – teatralizuota istorinė eisena nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios link Santakos. Šioje eisenoje – XIV amžiaus Lietuvos kariai, Vytautas Didysis su viduramžių riterių palyda, 1831 m. sukilėliai ir karžygė Emilija Pliaterytė, 1918 m. savanoriai, karo po karo partizanai ir šiuolaikiniai kariai.

Eisenai atžygiavus į Santakos parką prasidės šventė, vykstanti tik kartą metuose.

Šventės akcentai: į nelaisvę paimtos žurnalistės gelbėjimas, Savanorių stovykla, karinė technika, kareiviška košė

Vienas pagrindinių šiųmetinės šventės akcentų – karinė operacija, kurios metu kariams teks išvaduoti diversantų į nelaisvę paimtą žurnalistę. Išlaisvinimo operacijoje – diversantų pastangos užimti pozicijas desantavimo vietoje, šturmo grupės išsilaipinimas iš Nemuno. Operacijoje pajungiami Snaiperių grandis, kulminacijoje – diversantų stovyklos šturmas. Ar kariams pavyks išvaduoti žurnalistę iš priešų rankų, sužinosite atvykę į šventę gegužės 14 dieną.

Šiemet šventėje įsikurs kaip niekada didelė savanorių stovykla „Tapk savanoriu vienai dienai“. Netoli jos – tarptautinių operacijų stovykla, kur bus galima sužinoti apie Lietuvos, jos karių misiją Afganistane.

Jau tampa tradicija, kad Kariuomenės ir visuomenės šventėje prisistato visos keturios pajėgų rūšys: Sausumos, Karinės oro, jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgos.

Šventės dalyviai galės pabendrauti su kariais, taip pat apžiūrėti iš išorės ir vidaus karinę techniką ir ginkluotę: šarvuočius M113, visureigius HAMMWV su ginkluote, sunkvežimius SISU, UNIMOG, artilerijos pabūklus, prieštankinių sistemų JAVELIN simuliatorių, priešlėktuvinę raketinę sistemą STINGER, lengvuosius šaulio ginklus, sraigtasparnį MI-8, povandeninių veiksmų komandos įrangą, dykumos džipą su įranga ir ginkluote, kt.

Tradiciškai šventėje bus galima išbandyti savo jėgas įvairiuose kariniuose atrakcionuose – išardyti ir surinkti ginklą, pasimatuoti karinę uniformą ir nusifotografuoti, kariniu kamufliažu užsimaskuoti veidą. Karo inžinieriai pademonstruos išminavimo roboto TEODOR’o sugebėjimus.

Įvairių smagių ir karinių užduočių kariai parengė ir jauniausiems šventės dalyviams. Savo programą pristatys ir kariuomenės mokymo įstaigos – Lietuvos karo akademija ir Puskarininkių mokykla.

Taip pat bus galima įvertinti kariuomenės Logistikos valdybą, kuri demonstruos aprangos ir ekipuotės ekspoziciją, karo lauko ligoninę, karo kartografijos galimybes, įvairią techniką ir ginkluotę. Vandens valymo įrangą valys čia pat iš upės pasemtą vandenį ir pasiūlys jums jo paragauti.

Šventėje planuojamas ir visuomenės laukiamiausas logistikos elementas – kareiviška košė. Nors paprastai jos pagaminama net keli tūkstančiai porcijų, visiems norintiems neužtenka, tad patartume į šventę paskubėti.

Karinė istorija – nuolatinis kariuomenės ir visuomenės švenčių palydovas

Kariuomenės ir visuomenės šventėse jau kelerius metus skiriamas didelis dėmesys karinei istorijai. Šių metų naujovė – šventėje prisiminsime 1831 m. sukilimą ir jos dalyvę, vieną iš sukilimo vadų, grafaitę Emiliją Pliaterytę. Tuos laikus prisiminti padės Kauno karo istorijos klubas, E. Pliaterytės draugija, Raitoji policija.

Taip pat šventėje – pernai didelio atgarsio susilaukęs Žalgirio mūšio paminėjimas ir Vytautas Didysis su savo raita palyda. Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos karininkas majoras Donatas Mazurkevičius, jo raitą palydą užtikrins Raitoji policija, Garbės sargybos kuopos istorinis būrys bei karo istorijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“.

Vytauto Didžiojo karo muziejus parengs savo istorinę ekspoziciją, Atsargos karininkų sąjungos nariai pristatys istorinį Salaspilio mūšį ir kvies šventės dalyvius prisijungti įamžinant jo atminimą.

Jau trečius metus iš eilės ypatingas dėmesys šventėje bus skiriamas pokario laikų partizaninės kovos temai. Santakos parke vėl įsikurs partizanų giraitė su bunkeriais ir inscenizuotu 1945 – 1953 m. partizanų gyvenimu, kurį padės sukurti Lietuvos šauliai, karo istorijos klubas „Grenadierius“, Vilniaus karininkų ramovės kolektyvas „Vilnelė“. Partizanų giraitėje galėsite pamatyti to meto buitį, tuo laikotarpiu naudotus ginklus, partizanų uniformas, kitus naudotus partizaninės ekipuotės elementus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras demonstruos dokumentinius filmus ir pristatys parodą apie partizaninį karą.

Partizaninio pasirodymo kulminacija – partizanų operacija prieš NKVD pajėgas. Operaciją rengia karo istorijos klubas „Grenadierius“.

Tačiau tai toli gražu ne viskas, ką bus galima pamatyti kariuomenės ir visuomenės šventėje Kaune. Tai ir Garbės sargybos kuopos pasirodymas, kariniai orkestrai, kariuomenės parašiutininkų šuoliai ir įspūdingi nusileidimai tiesiai į Santaką, simultanas su tarptautiniu šachmatų didmeistriu 2011 metų Lietuvos šachmatų čempionu ir tarptautiniu didmeistriu Šarūnu Šulskiu.

Šventės draugai

Šiemet šventėje gausu ir kariuomenės draugų. Tai net keturi karo istorijos klubai: „Vilkatlakai“, „Viduramžių pasiuntiniai“, „Kauno karo istorijos klubas“, „Grenadierius“. Taip pat E. Pliaterytės draugija, Raitoji policija, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, internetinis klubas www.penelopiuklubas.lt, Lietuvos skautija, Ateitininkų federacija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Nacionalinis kraujo centras, Atsargos karininkų sąjunga, modeliuotojų klubas „Modeliuok LT“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija.

Šventė nebūtų tokia spalvinga be geranoriško įvairių organizacijų požiūrio ir jų paramos. Dėkojame Kauno miesto savivaldybei, Raitajai policijai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybai, UAB „Kauno švara“ ir kitiems mus remiantiems.

Bus pagerbti Lietuvos partizanai

Prieš šventę Santakoje pagarbą atiduosime Lietuvos partizanams, kovojusiems už Lietuvos laivę. 10.30 val. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus. Vėliau Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilminga partizanų pagerbimo ceremonija.

Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, ir šios šventės vyksta kasmet trečiąjį gegužės savaitgalį, Nepriklausomoje Lietuvoje atgaivinus ją 1993 metais.

Krašto apsaugos ministerijos informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: