Šį trečiadienį (rugpjūčio 10 d.), 20 valandą, Kauno paveikslų galerijos terasoje vyks atvira diskusija apie Kauno viešąją tvarką bei naktinį gyvenimą.
Pirmoje diskusijoje dalyvaus policijos atstovas Danas Česnauskas, vicemeras Povilas Mačiulis, miesto barų ir naktinių klubų atstovai, gyventojai, nuolat susiduriantys su triukšmo problemomis centrinėje miesto dalyje.
Prie diskusijos taip pat kviečiami prisijungti ir kauniečiai, neabejingi savo miesto likimui.
Norinčius dalyvauti diskusijose, organizatoriai kviečia jas stebėti ne tik gyvai ar internetu (http://www.ustream.tv/channel/kas-vyksta-kaune), bet ir siūlyti dalyvius, kurie galėtų praturtinti diskusijas aktualiais klausimais (Kaunas.gyvai@gmail.com).
Rodos, prieš kelerius metus „Batų alėja“ vadinta centrinė Kauno gatvė verčia naują savo istorijos puslapį. Naujas kavines, barus ir restoranus miesto centre atidarantys verslininkai neabejoja – Laisvės alėjos suklestėjimas jau čia pat, tačiau senbuviams sunku suvokti akivaizdų Laisvės alėjos naujakurių naivumą, kuris turėtų pasibaigti sulig Europos krepšinio čempionatu.
Tuomet ir vėl į klausimą „Kas vyksta Kaune?“ atsakysim „Nieko“. Tad norint atgaivinti bekalkėjančią pagrindinę miesto arteriją, vien verslininkų iniciatyvos nepakanka.
Renginių organizatorių teigimu, pareigūnai, užuot sukę galvas, kaip pagrindinę miesto gatvę pavertus saugiausią mieste, mėgina ją paversti tyliausia. Suprask, nebus žmonių – nebus didelio nusikalstamumo. Tačiau realybė kitokia. Sunku būtų rasti panašią miesto vietą, kur konfliktų sprendimai prasidėtų peiliu ir baigtųsi mirtimi.
Įvairiose Kauno vietose įrengtos 75 vaizdo kameros, tačiau jų nepakanka. Tai pripažįsta tiek policijos pareigūnai, tiek verslininkai. Dar praėjusios vasaros pradžioje kai kurių kavinių savininkai viešai pareiškė, jog savo lėšomis įsirengsiantys vaizdo kameras.
Pasak renginių organizatorių, pagalius į ratus kiša ne tik nusikalstamumas, bet ir patys teisėsaugos pareigūnai. Paprašius savivaldybės leidimų rengti koncertus, teisėsaugininkai teigia, kad jo nereikia, nes renginys vyksta privačioje teritorijoje. Tačiau kai gyventojai iškviečia pareigūnus, organizatoriai būna priversti baigti renginį.
Naivu būtų tikėtis, jog itin mišri koalicija imsis kokių ryžtingų ir gal kiek drastiškų veiksmų – iškeldins gyventojus iš pagrindinės miesto gatvės ir ten įrengs studentų bendrabučius. Tokių pavyzdžių esti Vakarų Europoje. Tačiau diskusijų metu tikimasi surasti išopėjusių problemų sprendimo būdų, kurie būtų priimtini visiems.
Kita vertus, kas gresia mūsų visuomenei, jeigu nekovosime su triukšmu? Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, jog Vokietijos didmiestyje Diuseldorfe gyvenančių dvidešimtmečių jaunuolių klausa tokio pat lygio kaip aštuoniasdešimtmečių Amerikos indėnų. Nuo triukšmo žmonija gynėsi jau seniai. Istorijos šaltiniai mini, kad jau VI a. pr. Kr. vietos valdžia Graikijos Sibario mieste išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. XX a. antrojoje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiusių šalių miestai.
Kaip suderinti, rodos, nesuderinimus dalykus – Visuomenės sveikatos apsaugą ir miesto naktinio gyvenimo atsigavimą, – kai vien aukštakulnių kaukšėjimas gali viršyti įstatymo leistiną 70 dB normą? Į šiuos klausimus bus ieškoma atsakymų Kauno paveikslų galerijos terasoje.
Trečiadienį startuosianti diskusija yra pirmoji festivalio „Kas vyksta Kaune. Gyvai“ dalis. Vėliau organizatoriai pakvies padiskutuoti kitais opiais miestui klausimais. Festivalio „Kas vyksta Kaune. Gyvai“ baigiamasis akordas – visos dienos veiksmas Ryšių muziejaus erdvėse rugpjūčio 27 dieną. Paskutinę festivalio dieną veiks miesto turgus, menininkų dirbtuvės, gatvės atlikėjų pasirodymai, diskusijos, kino seansai, gyvo garso koncertai.
Organizatorių informacija
