(c) kaunas.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Kaune, Kęstučio gatvėje, atidengta atminimo lenta žymiam lietuvių ir lenkų kultūrų bei visuomenės veikėjui, rašytojui, literatūros kritikui, tautinio atgimimo puoselėtojui Juozapui Albinui Herbačiauskui.

Atminimo lentą su bareljefu (autorius – skulptorius Stasys Žirgulis) atidengė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius ir Lenkijos instituto direktorė, Lenkijos Respublikos ambasados vyriausioji patarėja dr. Malgožata Kasner.

Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Raimundas Kaminskas, skulptorius Stasys Žirgulis, Savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Viktoras Rudžianskas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis, režisierius Gytis Padegimas, aktoriai Sigitas Šidlauskas ir Mikalojus Urbonas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovai, Centro, Aleksoto seniūnijų vadovai ir kt.

„Malonu, kad šiandien įamžiname dar vieno žymaus žmogaus atminimą. Dėkoju visiems, kurie  savo darbu prisidėjo prie šios gražios atminimo lentos sukūrimo. Reikia įamžinti visus, kurie verti tautos atminties“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.

Humanitarinių  mokslų dr. Eugenija Vaitkevičiūtė kalbėjo apie J. A. Herbačiausko asmenybę, kūrybą. Ji pažymėjo, kad J. A. Herbačiauskas yra 12 knygų ir pirmojo almanacho autorius, pirmasis lietuvių kalbos dėstytojas Jogailaičių universitete.

„Jis bandė suartinti dvi valstybes – Lietuvą ir Lenkiją. Buvo nerami siela. Šiais metais spalio mėnesį minėsime jo gimimo 135-ąsias metines. Malonu, kad šiandien Kaune susitinka dvi valstybės, tai gražu ir prasminga. Su šiuo rašytoju susiję įvairūs netikėtumai. Neseniai sužinojome, kad Kaune gyvena Marius Horbačiauskas, jo giminaitis pagal prosenelius, kuris taip pat dalyvauja atminimo lentos atidengimo ceremonijoje“, – sakė E. Vaitkevičiūtė.

„Kai atvažiuoju į Kauną, esu sužavėta bendruomene. Dėkoju jums už tai, kad galėjome prisidėti prie šios idėjos. J. A. herbačiauskas – komplikuota asmenybė. Ačiū jums už tai, kad jūs tęsiate ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kauną aš labai myliu“, – lietuviškai kalbėjo Lenkijos Respublikos ambasados vyriausioji patarėja M. Kasner.

Atminimo lentos atidengimo proga kalbėjo Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Pertras Palilionis. „Lenkijos institutas, ambasada ir Kauno savivaldybė rodo gražų pavyzdį, kaip turi bendrauti valstybės kaimynės. Kaune yra išlikę A. Mickevičiaus muziejaus likučiai, bus pažymėtas Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo jubiliejus. Būtų grerai, jeigu išleistume J. A. Herbačiausko raštus, tuomet būtų gražus priminimas jaunajai kartai“, – sakė P. Palilionis.

Bareljefo autorius skulptorius Stasys Žirgulis sakė J. A. Herbačiauską vadino  iškilia, drąsia asmenybe, gyvenimo artistu. „Jis daug kam imponavo. Kūriau apibendrintą paveikslą, stengiausi, kad atspindėtų įvairius jo gyvenimo laikotarpius. Atsakymo ieškojau jo charakteristikose. Skaičiau, kalbėjau su žmonėmis, kurie daugiau žino apie jį.  Man imponavo jo asmenybė, raštai. Daug įdomių minčių jo raštuose, pavyzdžiui, „tauta, kuri paneigia savo tradicijas, tampa ubage“.

S. Žirgulio sukurtas J. A. Herbačiausko bareljefas puikiai atskleidžia jo asmenybę – net ir nieko apie šį rašytoją nežinantis žmogus, pasižiūrėjęs į bareljefą, gali susidaryti nuomonę, kad tai maištinga, su blogybėmis nesitaikstanti asmenybė.

Režisierius Gytis Padegimas taip pat priminė, kad J. A. Herbačiauskas buvo maištinga asmenybė, nesitaikstanti su blogiu ir neteisybe. Režisierius priminė, kad rašytojas aštriai kritikavo tuos, kurie į Maskvą važiavo parvežti Stalino saulės.

„Tai buvo žmogus, kuris ieškojo kelių suartinti lietuvius ir lenkus, kuris teigė, jog vakarų kultūra yra pavyzdys Lietuvai. Aš 50 metų vaikščiojau pro šį namą ir iki šiol nežinojau, kad čia gyveno J. A. Herbačiauskas“, – sakė G. Padegimas.

„Kaune stengiamės išsaugoti praeityje gyvenusių žymių žmonių atminimą. Atidengsime dar ne vieną atminimo lentą, dar ne viskas įamžinta, reikia, kad ateities kartoms išliktų atminimas apie žymius žmones ir svarbius istorinius įvykius“, – sakė  Raimundas Kaminskas.

Kauno valstybinio dramos tetro aktoriai Mindaugas Urbonas ir Sigitas Šidlauskas skaitė J. A. Herbačiausko raštų ištraukas.

„Žmogus, kuris tingi dirbti savo valstybei nevertas pagarbos. Išvažiuoja į Braziliją, dirba sunkiausius darbus ir jaučiasi esąs laimingas“, „tik kantriai, iš širdies dirbdami savo šalyje galime sukurti savo valstybę,  gana tos kovos dėl valdžios“ ir t. t.

Jeigu nežinotume, kad tai J.A. Hrerbačiausko žodžiai, pamanytume, kad tai šių dienų mąstančio žmogaus mintys.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: