„Holokaustas – tragiškas reiškinys, daugelio pasaulio valstybių tragedija ir gėda, iki šiol neužgyjanti moralės žaizda. Kaune, kaip ir kitur, hitlerininkai 1941 m. įsteigė getą. Net ir sunkiomis sąlygomis gyvendami žydai stengėsi nepalūžti. Kauno gete 1942 m. buvo suburtas aukšto lygio simfoninis orkestras, jo koncertai vykdavo du kartus per savaitę. Taip pat veikė žydų teatras, amatų mokyklos – mūrininkų, stalių, šaltkalvių, vandentiekio specialistų ir kitų specialybių kursai. Apskritai Kaune gyveno daug žymių ir talentingų žydų, – minėjimo metu kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko. – Šiais metais minime Kauno geto sunaikinimo 70-metį. Visi norime, kad tokios tragedijos niekada ir niekur nepasikartotų. Visi renginiai, skirti geto sunaikinimui atminti, turi pasiekti kiekvieno žmogaus sąmonę. Ypač svarbu, kad tai suprastų jaunimas, nes jam priklauso ateitis.”
1944 m., frontui artėjant prie Kauno, naciai nusprendė likviduoti žydų stovyklas. Liepos 5 d. Kauno getą apsupo esesininkų būriai. Liepos 8 d. baržomis išplukdyta apie 1 200 žydų, o liepos 10 d. traukiniu išvežta dar 900.
1944 m. liepos 12 d. naciai ėmė padeginėti geto namus. Bėgantys žmonės buvo šaudomi, sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir dirbtuvės. Kauno geto likvidavimo metu buvo nužudyta apie 1 tūkst. ir išsigelbėjo apie 300-400 žydų. Gaisrai Kauno geto teritorijoje liepsnojo iki liepos 29 d. Iš Kauno geto liko tik griuvėsiai su kaminais, visur mėtėsi geto gyventojų rakandai, gulėjo apdegę lavonai, tvyrojo „mirties kvapas”. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną užėmė sovietų armija. Netrukus buvo įvykdyta žydų registracija – iš daugiau kaip 30 tūkst. iki karo Kaune gyvenusių žydų teliko 634.
Šis minėjimas susirinkusiems buvo tarytum skaudi istorijos pamoka, primenanti, kad tokie įvykiai neturi pasikartoti nė vienoje šalyje. Antrojo pasaulinio karo metais ir kitose Europos valstybėse buvo žydų getų. Kauno getas išsiskiria gausia išlikusia fotokronika, kuri ir yra geriausias istorijos atspindys.
