Penktadienį Kauno miesto savivaldybėje susirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, kurie išvažiuojamajame posėdyje nagrinėja svarbius Kauno miestui ir regionui klausimus.
Pasitarimo darbotvarkėje numatyta aptarti aktualius laikinajai sostinei klausimus – dėl Kauno sporto arenos finansavimo, Laisvosios ekonominės zonos strategijos, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų įgyvendinimo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus plėtros, Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcijos ir t.t.
Kauno LEZ plėtra
Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Mindaugas Belašaitis LR Vyriausybės nariams pateikė informaciją apie lėšų poreikį žemės išpirkimui, kuri reikalinga Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ). Pasak M. Balašaičio, pastaruoju metu žemės sklypams buvo naudojamos Kauno LEZ valdymo bendrovės lėšos, gautos už 99 metams išnuomotus žemės sklypus. 2010 metais numatoma pradėti 50 ha žemės ploto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Šiam tikslui Kauno apskrities viršininko administracija prašė LR Vyriausybės numatyti 8,2 mln. litų kitiems metams. LR Vyriausybės nariai priėmė sprendimą per 2 savaites išnagrinėti galimybes patenkinti prašymą.
LR Vyriausybės nariai aplankė Kauno LEZ, kur susipažins su esama situacija, planuojamu įgyvendinti „Oro parkas” projektu.
Planuojamo oro parko teritorija užima 240 ha. Teritorija beveik 3 kilometrus ribojasi su Kauno oro uosto teritorija. „Oro parko” teritorijoje planuojama sudaryti palankias sąlygas aviacijos pramonės įmonėms, pritraukti iki 270 mln. litų investicijų bei sukurti 287 darbo vietas.
Kauno pramogų ir sporto rūmų finansavimas
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas LR Vyriausybės nariams pateikė informaciją apie Kauno pramogų ir sporto rūmų (toliau – Kauno arena) statybos projekto įgyvendinimą. A. Kupčinskas pažymėjo, kad iki šiol Kauno arenos statyboms panaudota 16 mln. litų valstybės biudžeto ir 22 mln. savivaldybės skolintų lėšų.
Meras A. Kupčinskas pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė deda visas pastangas, kad Kauno arenos projekto finansavimo ir administravimo sutartis būtų pasirašyta kuo greičiau. 2009 metams Kauno arenai buvo numatyta 33,5 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. Iš viso planuojama gauti 50 mln. litų ES paramos Kauno arenai.
Kauno miesto vadovas prašė LR Vyriausybės, kad numatytas ES finansavimas būtų skirtas kuo greičiau, nes jau gruodį prasidės Kauno arenos vidaus įrengimo darbai, kurie pareikalaus iš tiesų didelių investicijų. 2010 metams iš valstybės biudžeto numatoma gauti 21 mln. litų. A. Kupčinskas atkreipė LR Vyriausybės narių dėmesį, kad kitiems metams būtų tikslinga skirti 29,5 mln., nes praeitais metais numatytos valstybės investicijų programos lėšos buvo sumažintos perpus.
Integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių plėtra
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius LR Vyriausybės nariams pateikė informaciją apie integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektų įgyvendinimą. Iš penkių numatytų Lietuvoje integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių Kaune savo veiklą vykdys du slėniai. ,,Santakos” slėnyje numatoma įkurti infrastruktūrą, būtiną chemijos, farmacijos, mechatronikos, informacinių technologijų ir ateities energetikos mokslinių tyrimų plėtrai. Prieš keletą metų „Santakos” steigėjais sutiko tapti trys didelės verslo grupės. Tai koncerno „Achemos grupė” įmonės, koncerno „MG Baltic Investment” įmonės ir AB „Kauno tiltai”. Steigiant naują darinį dalyvavo pagrindinės Lietuvos verslo asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacija. „Santakos” slėnis pretenduoja tapti didžiausiu taikomųjų tyrimų ir inovacijų centru Lietuvoje.
„Santakos” slėnio steigėjai tikisi, kad įvairiems projektams įgyvendinti bus pritraukta 270 milijonų litų iš ES fondų, šalies biudžeto ir privataus verslo investicijų.
G. Steponavičius ir Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas padėkojo Kauno miesto merui ir savivaldybei už per rekordiškai trumpą laiką patvirtintus detaliuosius sklypų planus. Šiuose sklypuose numatyta „Santakos” slėnio plėtra. „Nemuno” slėniui, kuriame bus vykdomos žemės ūkio turimo programos planuojama pritraukti apie 200 mln. litų. Planuojama, kad statybos darbai abiejuose slėniuose prasidės jau kitais metais.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus plėtra
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė informavo LR Vyriausybės narius, kad vakar Kultūros ministerija Vytauto Didžiojo Karo muziejų įtraukė į valstybės saugomų kultūros ir architektūros paveldo objektų sąrašą. Šis žingsnis leis Vytauto Didžiojo karo muziejui pretenduoti į ES Sanglaudos fondo paramą.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad esanti ekonominė situacija ministerijai neleidžia skirti pakankamai lėšų muziejaus rekonstrukcijai, todėl reikia ieškoti papildomų lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių. LR Vyriausybės nariai pritarė siūlymui išnagrinėti galimybę, projektą „Vytauto Didžiojo Karo muziejaus statinių komplekso Kaune pritaikymas turizmo reikmėms” įrašyti į projektų sąrašą pretenduojančių gauti 2007-2013 metų ES sanglaudos fondo finansavimą.
Tarptautinių Hanzos dienų Kaune 2011 metais organizavimas
Naujosios Hanzos miestų sąjungos sprendimu 2011 m. gegužės 19-22 d. Kaunui patikėta garbė surengti Tarptautines Hanzos dienas. Hanzos miestų šventė Lietuvoje bus rengiama pirmą kartą. Kauno miesto savivaldybė suprasdama, kad tokio ypatingai didelio masto renginys yra ne tik regioninės, bet ir nacionalinės svarbos, prašė Vyriausybės sudaryti organizacinį komitetą prie Vyriausybės ir jo pirmininku skirti ūkio ministrą Dainių Kreivį.
Šiuolaikinėje Hanzos šventėje didelis dėmesys yra skiriamas ekonominių problemų sprendimams specialiai šiems klausimams organizuojamame forume. Gvildenamos istorinės temos bei miestų atstovų iškelti aktualūs klausimai. Kiekvienas miestas pristato savo šalies kultūrą: vyksta liaudies ir viduramžių stiliaus muzikantų, dainininkų, šokėjų pasirodymai, liaudies amatininkų bei nacionalinių patiekalų mugė, kurioje degustuojami įvairių Europos regionų valgiai ir gėrimai.
Norėdama deramai suorganizuoti tokį nacionalinės svarbos renginį, Kauno miesto savivaldybė inicijavo viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011″ įkūrimą, kurios steigėjais tapo Kauno miesto savivaldybė ir viešoji įstaiga „Hansa Kaunas”, nuo 2005 m. organizuojanti šventę „Hanza Kaunas”. Šios įstaigos užduotis – tinkamai organizuoti pasiruošimą šventei, rūpintis viešųjų erdvių pritaikymu, svečių apgyvendinimu, programos sudarymu, rėmėjų paieška, rūpintis kitais organizaciniais darbais.
Vyriausybės nariai pritarė, jog būtų sudarytas organizacinis komitetas prie Vyriausybės ir jo pirmininku paskyrė ūkio ministrą Dainių Kreivį.
Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcijos darbai
Vyriausybės pasitarime Kaune pateikta informacija apie tai, kad jau nuo 2005 metų prasidėjusi Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcija, kurią ketinama užbaigti iki 2012 metų, stringa dėl lėšų trūkumo. Kitais metais teatro rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto bus skirta tik 4 mln. litų, kai tuo tarpu reikėtų 8 mln. litų.
Viso projekto sąmata siekia net 64 mln. 102 tūkst. litų, o iki dabar rekonstrukcijoms darbams buvo skirta 19 mln. 924 tūkst. litų. Dėl lėšų stygiaus rekonstrukcija užsitęsė, uždarius pagrindinę, didžiąją sceną remonto darbams, teatro veikla tęsiama neįprastomis sąlygomis, kūrybinis darbas tampa nepilnavertis, prarandamas žiūrovas.
Šiais metais prasidėję ir dėl lėšų stygiaus sustabdyti didžiosios scenos ir salės renovacijos darbai ypatingai suvaržė Kauno valstybinio dramos teatro kūrybinius planus, atėmė galimybę pristatyti didžiąją teatro repertuarinių spektaklių dalį. „Lietuvoje yra daugybė kultūros objektų, kuriems reikia lėšų, tačiau visiems pinigų neužtenka. Nebegalime pradėti jokių naujų projektų, skirti jiems finansavimą, kuomet yra daug neužbaigtų darbų”, – sakė Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.
Posėdžio metu Vyriausybė įpareigojo Kultūros ministeriją parengti bendrą sąrašą visų kultūros objektų, kurie yra rekonstruojami, arba jiems reikalinga rekonstrukcija. Tuomet bus galima prioriteto būdu paskirstyti lėšas, kad tęstiniai projektai greičiau būtų užbaigti.
Laisvės alėjos techninio projekto finansavimas
Vyriausybės pasitarime Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pristatė informaciją apie Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą ir prašė vyriausybės narių tarpininkauti, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas būtų įtrauktas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų sąrašus ir jam būtų skirtas finansavimas.
Kauno miesto savivaldybė 2005 metais paskelbė tarptautinį urbanistinių – architektūrinių idėjų konkursą „Laisvės alėja – Europietiška bendravimo erdvė”. Aukščiausia vieta įvertintas Šarūno Kiaunės vadovaujamos grupės pasiūlymas. Šiuo metu architektas Š. Kiaunė kartu su „Kauno plano” įmone rengia Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Techninis projektas suskirstytas į 6 etapus, rengiant atskirą dokumentaciją bei gaunant atskirus statybos leidimus. Projektas etapais skirstomas tam, kad Laisvės alėjos rekonstrukciją būtų galima vykdyti etapais, užtikrinant tolygų Laisvės alėjos parduotuvių ir kavinių darbą, transporto eismą alėją kertančiomis gatvėmis. Etapai skirstomi:
I. Tarp Vilniaus ir I. Kanto gatvių;
II. Tarp I. Kanto ir Maironio gatvių;
III. Tarp Maironio ir S. Daukanto gatvių;
IV. Tarp S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvių;
V. Tarp A. Mickevičiaus gatvės ir Nepriklausomybės aikštės;
VI. Tarp Vytauto prospekto ir Trakų gatvės.
Laisvės alėjos I etapo rekonstravimo kaina yra 9,8 mln. litų. Šio etapo techninis projektas jau yra parengtas. Laisvės alėjos rekonstravimo bendra kaina yra 82 mln. litų. 2-5 etapų techniniai projektai baigiami rengti.
„Laisvės alėjos rekonstrukcija – vienas iš pagrindinių miesto prioritetų. Nelaukdami rekonstrukcijos pradžios, jau pakeitėme šviestuvus, suoliukus. Šie darbai Savivaldybei kainavo 2,5 mln. litų. Pėsčiųjų gatvės rekonstrukcija yra labai brangi, kadangi teks keisti visą infrastruktūrą, todėl Kaunui labai svarbu, kad šis projektas būtų įtrauktas į viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų sąrašus”, – pasitarimo metu sakė meras A. Kupčinskas.
Nekilnojamojo turto Europos pr. 105 ir 107 perdavimas Savivaldybei
Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu valstybei nuosavybės teisė priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Europos pr. 105, 107, perduoti Savivaldybei. Turto perdavimo procedūros jau trunka ne vienerius metus, o sprendimai jokie taip ir nepriimti. Nepriėmus jokių sprendimų dėl minėto turto panaudojimo šis turtas nyksta, mažėja jo vertė, o taip pat didėja investicijų poreikis siekiant šį turtą pritaikyti naudoti. Apleistas, nykstantis pastatas, apleista teritorija gadina vietovės kraštovaizdį, kelia pavojų žmonių sveikatai.
Administracinis pastatas, transformatorinė, esantys Europos pr. 107, Kaune ir kiemo statiniai, esantys Europos pr. 105, Kaune yra valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomas turtas. Šie statiniai yra įtraukti į valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnija ir Aleksoto bendruomenės centras 2005 metų pabaigoje inicijavo pastatų komplekso Europos pr. 107 perėmimą Savivaldybės nuosavybėn. Perdavus šį turtą Savivaldybės nuosavybėn, jis būtų panaudotas vaikų ir jaunimo papildomam ugdymui ir užimtumui organizuoti, socialinėms paslaugoms planuoti ir teikti, socialinių paslaugų įstaigoms, šeimynoms steigti ir išlaikyti, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Savivaldybė planuoja į administracinį pastatą Europos pr. 107, Kaune perkelti Aleksoto seniūniją, įsteigti Aleksoto vaikų dienos centrą ir Aleksoto bendruomenės namus.
Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis patikino, jog per kelias savaites turto perdavimo klausimas turėtų jau būti išspręstas, nes jau gauti visi teigiami atsakymai, nesulaukta jokių prieštarių, jog šis turtas būtų perduotas Kauno miesto savivaldybei.
Dėl paieškos ir gelbėjimo posto Aukštojoje Fredoje
Lapkričio 20 dienos Vyriausybės pasitarimo Kauno miesto savivaldybėje metu buvo pritarta ketinimo protokolo pasirašymui dėl Karinių oro pajėgų ir paieškos ir gelbėjimo posto iškėlimo iš Aukštosios Fredos Kaune.
Jau anksčiau Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas vyriausybei raštu siūlė rasti galimybę Antrąjį paieškos gelbėjimo postą perkelti į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, kuriame yra galimybė pritaikyti posto veiklai žemės sklypo dalį su reikalinga infrastruktūra. Pasitarimo metu Krašto apsaugo ministrė Rasa Juknevičienė informavo, kad Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia 20 hektarų žemės sklypo, kuriame jis dabar įsikūręs.
„Vykdant posto veiklą, sraigtasparnių skrydžiai vyksta bet kuriuo paros metu – tai sukelia Aleksoto gyventojų nepasitenkinimą. Be to, paieškos gelbėjimo postas yra įsikūręs miesto pirmaeilės plėtros zonoje. Šioje zonoje numatytos pramonės, komercinės, visuomeninės teritorijos. Todėl siūlau pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės siūlymai perkelti Antrojo paieškos ir gelbėjimo postą į kitą dislokacijos vietą yra pagrįsti ir pritarti, kad šį postą perkėlus iš Europos pr. 21 į naują vietą, pastatai ir statiniai esantys adresu Europos per. 21 būtų perduoti miesto savivaldybei”, – sakė Krašto apsaugos ministrė.
Kelių priežiūros ir plėtros programų finansavimo įstatymo koregavimas
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pristatydamas klausimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programų finansavimo, pasiūlė inicijuoti šio įstatymo pakeitimą, kur būtų nustatyta, kad metinėse lėšų naudojimo sąmatose turi būti numatoma 80 procentų (šiuo metu tik 20 procentų) Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.
„Šiuo metu galiojančiame Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad metinėse lėšų naudojimo sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Priimant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymą, buvo nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti automobilių kelių priežiūros ir plėtros finansavimo tvarką ir šaltinius, užtikrinti subalansuotą kelių infrastruktūros plėtrą bei funkcionavimą. Lietuvoje vietinės reikšmės keliai (gatvės) iš viso sudaro apie 60 tūkst. kilometrų, o tai yra beveik 3 kartus daugiau negu valstybinės reikšmės kelių ilgis. Vietinės reikšmės keliai yra ypatingai svarbūs kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdieninei gyvenimo kokybei, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai ir pan. Šių kelių būklės gerinimas yra būtinas siekiant eismo saugumo didinimo. Pastaruoju metu tvarkant kelių infrastruktūrą ypač išryškėjo disproporcija tarp Lietuvos pagrindinių kelių ir likusių kelių būklės”, – argumentus savo siūlymui dėstė miesto vadovas.
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas būtų sudarytos galimybės sparčiau modernizuoti vietinės reikšmės kelių tinklą, būtų sudaryta palankesnė aplinka investicijoms, verslo subjektų bendradarbiavimui, darbo jėgos mobilumui, būtų paskatinta smulkaus ir vidutinio verslo ir regioninė plėtra. Investicijos į vietinių kelių priežiūrą leistų įgyvendinti eismo saugos gerinimo priemones, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, pagerėtų susisiekimo sąlygos ir kiekvieno Lietuvos gyventojo gyvenimo kokybė.
Vyriausybės nariai sutarė, kad prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus šiuo klausimu reikia, jog Kelių direkcija pateiktų išsamią analizę apie Lietuvos kelių ir gatvių šiandieninę būklę.
Kauno regiono komunalinių atliekų deginimo stoties statybos
Lapkričio 20 dieną Kaune vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo svarstytas klausimas dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane numatytos pastatyti 15 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinės elektrinės, naudojančios netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas.
Klausimą pristatęs LR energetikos viceministras Henrikas Bernatavičius atkreipė Kauno miesto savivaldybės dėmesį į tai, kad Kauno regiono komunalinių atliekų deginimo stoties statybos pasirengimo darbams skiriamas nepakankamas dėmesys. Nėra suformuotas žemės sklypas, neatliktas poveikio aplinkai vertinimas, nepradėtas Stoties statybos konsorciumo (bendrovės) kūrimas ir biudžeto investicijoms formavimas, neparengta paraiška dėl dalinio finansavimo gavimo iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo. Dėl neatliktų darbų gali būti neįvykdyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane numatyta priemonė – pastatyti 15 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę, naudojančią netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas.
„Ūkio ministerijos parengtame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane 2007-2012 metams yra numatyta Kauno regiono atliekų deginimo įmonės statyba. Tai įpareigoja Kauno regiono savivaldybes organizuoti šios įmonės statybą. Šiuo tikslu dar 2007 metais buvo parengta studija „Komunalinių atliekų deginimas Kaune”. Studijoje išnagrinėti ir apibendrinti komunalinių atliekų kiekiai bei sudėtis, išnagrinėtos alternatyvios atliekų deginimo technologijos, rekomenduoti atliekų degimo metu susidarančių dujų valymo būdai. Siekiant laiku pastatyti komunalinių atliekų deginimo įmonę būtina kuo skubiau atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, neturėdamas atsakingos institucijos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje, negali organizuoti įmonės projektuotojo parinkimo konkurso. Kyla abejonių, ar, atlikus PAV ir tik po to pasirinkus atliekų deginimo įrenginius, neteks papildomai investuoti į pakartotinį poveikio aplinkai vertinimą ir su juo susijusias procedūras. Dėl šių priežasčių minėto strateginio objekto statyba gali nusitęsti vėlesniam laikui”,- apie poveikio aplinkai vertinimą kalbėjo meras A. Kupčinskas.
Aplinkos apsaugos ministerijos miesto vadovas paprašė išaiškinti, ar galėtų atsakinga institucija priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pagal parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyti tik pasirinkta įmonės vieta, principinės atliekų jėgainės technologijos ir teršalų emisija.
