Kauno dramos teatre – 6 premjeros ir nauja salė
(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Šį sezoną Kauno valstybinis dramos teatras atidaro su nauja – Rūtos sale, o iki Kalėdų žiūrovus pakvies net į 6-ias premjeras.

Didžiąją salę tikimasi atidaryti 2012 metais

Jau ilgamete vadinama Kauno dramos teatro rekonstrukcija kitąmet turėtų įgauti naują pagreitį. Šiam projektui tikimasi gauti lėšų iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų, kurių dėka į Didžiąją sceną žiūrovus teatras galėtų pakviesti jau 2012 m. gruodį.

Šiuo metu restauruojama žiūrovinė šios salės dalis, o virš jos rugsėjo 22 d. atidaroma nauja teatrinė erdvė – Rūtos salė.

Šį pavadinimą salei davė lietuviško teatro simbolis – rūtos šakelė, kuri nuo pat teatro įkūrimo pradžios puikavosi ant Didžiosios scenos uždangos. Žiūrovai į naująją salę pateks per pagrindinį teatro fojė iš Laisvės alėjos pusės. Rūtos salėje tilps 143 žiūrovai.

Teatro pastato rekonstrukcijai 2011 m. iš valstybės investicijų programos skirta 11,672 mln. Lt. Rekonstrukcijai užbaigti dar reikės apie 22 mln. Lt. Bendra teatro pastato rekonstrukcijos vertė – 63 mln. Lt. 2012 m. tikimasi 7,525 mln. Lt iš valstybės investicijų programos ir 5 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.

Pamokslas žuvims

Naująją salę ir naująjį teatro sezoną KVDT atidarys premjeriniu spektakliu – Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Vidmanto Bartulio „Pamokslu žuvims“. Kompozitorius šį kartą kūrė ne tik muziką, o ir pradėjo ne nuo jos – tai muziko debiutas tiek dramaturgijoje, tiek režisūroje, ir netgi scenografijoje.

Spektaklio tema – tautų egzistencija, jų išlikimo klausimas, išnykusios kuršių tautos likimas. Pagrindinio spektaklio personažo – Pastoriaus – lūpomis spektaklio autorius byloja tautų likimo priklausomybę nuo Viešpaties duotos joms misijos išpildymo ir pačios tautos valios. Atgaivintą kuršių kalbą ir prisiminimus apie šią mums artimiausią išnykusią tautą išgirsime jau rugsėjo 22, 23 ir 29 d. naujoje Rūtos salėje.

Alisa stebuklų šalyje

Neišsemiamos fantazijos pasaulis ir vaikiškas smalsumas net suaugusiuosius traukia vis sugrįžti į Lewiso Carrollo pasaką „Alisa stebuklų šalyje“. KVDT šią kelionę paruošti pakvietė žinomą lenkų režisierę Ewą Piotrowską ir jos kūrybinius bendražygius – scenografę Giedrę Brazytę bei kompozitorių Antaną Jasenką.

Netradicinis, absurdo ir fantastikos elementų prisotintas pasaulis jau seniai viliojo dažniausiai vaikams statančią režisierę E. Piotrowską. Jos objektų teatras – tai daiktų, kurie menininkų dėka scenoje tampa kuo tik užsigeidžia jų fantazija, teatras. Šis teatro žanras, ypatingai mėgiamas vaikų.

Jis artimas lėlių teatrui, tačiau dar panašesnis į pačių vaikų žaidimus, kuriuose veikėjais tampa paprasti daiktai. Kas geriau už vaikus išmano šį stebuklų šalies meną, kurio dėka purvinas balos vanduo tampa karštu šokoladu, o paprastas pagaliukas virsta visą blogio karalystę sunaikinančiu kalaviju? Tokius žaidimus kartu su scenografe, kompozitoriumi ir aktoriais scenoje žais ir E. Piotrowska. Su Alisa į stebuklų šalį keliausime jau spalio 8, 9 ir 15 dienomis. Triušio olą jaunieji žiūrovai ras Penktojoje KVDT salėje.

Apsivalymas

Dvigubos tautinės tapatybės – estų ir suomių – rašytojos Sofi Oksanen romanas „Valymas“ tapo nauju literatūros fenomenu. To paties pavadinimo pjesė jau spėjo apkeliauti Rytų ir Vakarų Europos bei Amerikos scenas. Į 28 kalbas išverstas veikalas kalba apie skaudžią sovietinės ir postsovietinės Estijos patirtį, būdingą daugeliui Rytų Europos šalių, ypač Lietuvai ir Latvijai.
Apsivalymo metaforą Sofi Oksanen vartoja įvairiomis prasmėmis, kartais pasireiškiančiomis tokiomis formomis, kaip seksualinė prievarta.

„Nutylėti, slėpti savo praeitį, savo išgyvenimus, patirtus ekstremaliose situacijose, tapo savotiška bendravimo norma okupaciją patyrusiems estams, ir ne tik estams“, – teigia autorė.

„Ši „antiherojiška“ medžiaga gali atrodyti netipiška mano kūrybinėje biografijoje. Tačiau ji prasmingai pratęstų mano siekiamybę kalbėti apie visuomenės skaudulius”, – savo pasirinkimą aiškina J. Jurašas ir kviečia į spektaklio premjerą spalio 15, 16 ir 23 d. Rūtos salėje.

Klasika aktualiai

Lapkritį Kauno dramos teatre išvysime dar dvi premjeras, kurias ruošia režisieriai Artūras Areima ir Jonas Vaitkus. A. Areima ėmėsi statyti garsaus japonų rašytojo Yukio Mishimos pjesę „Markizė de Sad“.

Tuo tarpu J. Vaitkus šį sezoną Kaune pristatys švedų dramaturgo Larso Noreno “Demonus”, kuriuos statys kartu su jaunu režisieriumi Aliumi Veverskiu.

Gruodį startuoja naujas KVDT projektas „Naujieji Lietuvos teatro kristalizatoriai“, kuriam pavadinimą davė pirmojo šio projekto spektaklio režisierius Tomas Jašinskas. Šio projekto programoje – pačių jauniausių, pradedančiųjų režisierių darbai. Jų spektaklius lydės susitikimai su žiūrovais, jaunųjų teatrologų diskusijos, kuriose bus bandoma atskleisti Lietuvos teatro ateities perpektyvą. Pirmuoju šio projekto spektakliu taps Friedricho von Schillerio “Plėšikų” interpretacija, o kitąmet laukia Londone gyvenančio ir studijuojančio, laboratoriniais principais dirbančio dramaturgo ir režisieriaus Dariaus Luko Piraičio projektas.

Tuo tarpu, teatralai repetuoja ir laukia tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“, į kurio programą šiemet įtraukta režisieriaus Agniaus Jankevičiaus praeito sezono premjera – Danielo Daniso „Akmenų pelenai“ (spalio 2 d. Penktojoje salėje).

Kaip ir kasmet, tarptautinis modernaus šokio festivalis „Aura 21“ šiemet Kauno dramos teatre pristatys naujausius šokio meistrų spektaklius. Rugsėjo 23, 24 ir 25 d. čia išvysime vengrų, lenkų ir lietuvių šokį. Dar vieną įdomią premjerą spalio 22 d. Penktojoje salėje parodys aktorės Eglės Mikulionytės teatras JAJA. Tai aktoriaus ir režisieriaus, zen budistų vienuolio Kęstučio Marčiulyno-BoHaengo monospektaklis „Auksinė šventykla“.

Platus ir margas, nuolat atsinaujinantis Kauno valstybinio dramos teatro repertuaras rodo, kad šis teatras siekia likti veržliausių ir plačiausią publiką sutraukiančių Lietuvos teatrų gretose. Žiūrovai čia randa tiek pramogą, tiek intelektualų peną, poetinį-meditatyvinį ir aštrų, socialiai aktualų teatrą, taip pat edukacijai ar reprezentacijai tinkamus spektaklius. Vis spartėjanti Didžiosios scenos rekonstrukcija įpareigoja teatrą vis artimiau bendrauti ir netgi bendradarbiauti su publika, kuriai ne vis vien, ką išvys scenoje. Kauno drama kviečia mėgautis teatru.

Kauno valstybinio dramos teatro informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: