Pagrindinės Dainavos rajono gatvės – V. Krėvės pr. pradžia.
Dainava – vienas didžiausių Kauno miesto rajonų, besidriekiantis šiaurės rytinėje miesto dalyje, vakaruose atsirėmęs į Savanorių prospektą, šiaurėje – į magistralę Vilnius-Klaipėda, rytuose apribotas Ateities plentu, o pietuose besitęsiantis iki VI forto prieigų. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo Pažaislio valsčiaus vakariniai plotai, kuriuose plytėjo Dainavos (nuo pastarojo kilęs ir šio rajono pavadinimas), Biruliškių, Girstupio, Gričiupio, Muravos I-asis, Naujasodžio bei keletas kitų kaimų. 1950 m. šiose apylinkėse įsikūrė Dainavos kolūkis, tačiau neilgai teveikęs 1959 m. buvo likviduotas, o jo žemės (neįtrauktos į miesto teritoriją) perduotos gretimam Salomėjos Nėries kolūkiui.
Šiandien Dainava daugeliui asocijuojasi su pilkų sovietinių daugiabučių masyvais, kurie rajone užima dominuojantį vaidmenį. Septintojo dešimtmečio pradžioje Dainavos rajono generalinį planą parengė architektas Petras Janulis, o atskiras šio plano dalis ruošė R. Dringelienė, G. Miškinienė, N. Dičiuvienė, A. Steponavičius bei kiti architektai. Pirmasis Dainavos daugiabučių mikrorajonas pradėtas statyti 1963 m. į šiaurę nuo VI forto, tuomet ši teritorija vadinta Ramybės kvartalu (nuo Ramybės g. pavadinimo, dab. Kovo 11-osios g. pradžia), vėliau buvo statomi kvartalai prie Taikos pr. 1971 m. pradėtas statyti šiaurinis Dainavos rajonas, apribotas dabartinių Partizanų, Pramonės pr. ir V. Krėvės pr.
Dainavoje daugiausiai buvo statomi stambiaplokščiai penkiaaukščiai namai, nuo 1971 m. pradėta ir devynaukščių bei dvylikaaukščių statyba. Naujasis rajonas buvo statomas kone tuščioje vietoje, tad daugiabučiai dygo kaip ant mielių. Kiekviename naujame mikrorajone be keliasdešimt daugiabučių iškildavo po naują mokyklą bei po pora vaikų darželių-lopšelių. Nors formaliai buvo stengiamasi sukurti kuo geresnias gyvenimo sąlygas naujojo rajono gyventojams, tačiau projektuotojus varžė tuometiniai statybų normatyvai, tad kiemuose buvo suprojektuotos nūdienos poreikiams labai ankštos automobilių aikštelės, siauri įvažiavimai į kiemus. Be to, Dainavos statybos dažnai nebuvo vykdomos kompleksiškai, tad neretai į daugiabučius įsikėlus gyventojams teritorijos dar nebuvo tinkamai sutvarkytos ir tekdavo braidyti po purvynus.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje Dainavos gyvenamojo rajono statybos buvo iš esmės baigtos. Rajone buvo suformuoti keli parkai – „Tautų draugystės“ (V. Krėvės pr., Kovo 11-osios g. ir Taikos pr. rajone) bei „Dainavos“ (V. Krėvės pr. greta A. Stulginskio vid. mokyklos), prie Pramonės pr. duris atvėrė Dainavos poliklinika, rajone iškilo tuomet modernios parduotuvės ir prekybos centrai: „Girstupis“, „Berželis“, „Pasimatymas“, „Saulėtekis“, „Papartis“ ir kt. Dainavos rajono šiaurinėje dalyje buvo suformuotas profesinių mokyklų miestelis. Paskutinysis sovietmečiu statytas daugiabučių mikrorajonas Dainavoje, tai – vadinamajame „Bermudų trikampyje“ (Taikos pr., Pramonės pr. ir Draugystės g. rajone) iškilę ekraniniai penkiaaukščiai bei devynaukščiai gyvenamieji namai, statyti 1983-1988 m. Pastarieji pasižymi kiek geresne statybų kokybe bei patalpų išplanavimu.
Septintajame dešimtmetyje Dainavos rytiniame pakraštyje bene pirmasis tuometinėje Lietuvoje pradėtas sutelktai plėtoti pramonės rajonas. Ši vieta pasirodė tinkama susisiekimo atžvilgiu, be to, čia telkiant pramonę iš Kauno centrinės dalies buvo iškelta nemažai pramonės įmonių. Tad čia iškilo Dirbtinio pluošto gamykla, Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamykla, radijo gamykla „Banga“ ir kt. 1971-1979 m. šiaurrytiniame Dainavos pakraštyje pastatyta Kauno termofikacinė elektrinė – šilumos tiekėjas didžiumai Kauno.
Dainavą galima apibūdinti kaip pirmąjį sovietmečiu visiškai išvystytą Kauno miesto rajoną, kurio platumas nusėjo daugybė stambiaplokščių daugiabučių namų. Šiame rajone butus gavo daugybė kauniečių šeimų, daugelis rajono gyventojų įsidarbino gamyklose rytinėje rajono dalyje, todėl Dainava turėjo ganėtinai nemažą svorį miesto socialiniame bei ūkiniame kontekste. Tačiau tipiniais ir unifikuotais daugiabučių masyvais nusėta Dainava mažai tepridavė Kaunui savitos urbanistinės išraiškos.
Mindaugas Balkus
