Eiguliai ties Šiaurės pr.
Eiguliai – tai dar vienas Kauno miesto rajonas, esantis šiaurinėje miesto dalyje, į vakarus nuo Kalniečių. Iki XX a. vidurio Kauno apylinkėse buvo skiriami keli kaimai bendru Eigulių vardu: Žemutiniai Eiguliai buvo netoli Jonavos g., į šiaurę nuo dabartinio Varnių tilto (Eiguliai II) bei Aukštutiniai Eiguliai, buvę ant kalno maždaug dabartinės Žeimenos g. zonoje (Eiguliai I). Žemutiniai Eiguliai prie Kauno prijungti dar 1931 m., o Aukštutiniai – iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos
Vienas iš ryškiausių objektų ir traukos centrų, esančių Eigulių rajono prieigose yra Kauno universitetinės klinikos. Pradėtos statyti dar 1937 m. jos sovietmečiu buvo vis plečiamos: 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 m. – Akių klinika, 1976 m. iškilo Kardiologijos klinika, 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas. Taip nuolat besiplėsdamos Kauno klinikos išlaikė didžiausios Lietuvoje gydymo įstaigos statusą.
Eigulių kapinės – vienos seniausių Kaune (įkurtos apie 1880 m.), sovietmečiu prijungus Eigulius prie Kauno jos tapo miesto kapinėmis. Eigulių kapinėse yra bene vienintelis Lietuvoje cirko artistų panteonas, kuriame ilsisi cirko meistrai: Pranas Gudauskas, Jonas Ramanauskas, Vladislava Variakojienė ir kt. 1958 m. naikinant kapines Vytauto pr. (dab. Ramybės parkas) nemažai mirusiųjų palaikų buvo perkelta į Eigulių kapines.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, pradėjus statyti Kalniečius, projektuotojai netruko paruošti ir Eigulių vystymo planus. Šio rajono išplanavimo projektų autoriai – architektai S. Lukošius bei G. Miškinienė. Eigulių daugiabučių namų statybos buvo pradėtos 1979 m. beįpusėjant dygti šalia esantiems Kalniečiams. Eiguliuose buvo statomi tos pačios serijos stambiaplokščiai daugiabučiai namai kaip ir Kalniečiuose. S. Lukošiaus projektuotuose Eigulių I bei II mikrorajonuose gatvės išdėstytos medžių šakų principu, kai mažos gatvelės sueina į centrinę gatvę. Eiguliuose buvo pritaikomi iš esmės tie patys statybų sprendimai kaip ir Kalniečiuose: kiemų dangai naudojamos gelžbetoninės plokštės, vaikų žaidimo aikštelės statomos iš statybinių atliekų jas originaliai pritaikant, ant daugiabučių sienų stambiu šriftu užrašomi namų numeriai ir gatvių pavadinimai.
Iki devintojo dešimtmečio vidurio Eiguliuose buvo pastatyti 4 daugiabučių namų mikrorajonai, neblogai išvystyta infrastruktūra: susisiekimo pagerinimui nutiesta troleibusų linija, pastatytos dvi parduotuvės (Sukilėlių pr. esanti parduotuvė „Topolis“ bei kita parduotuvė Šiaurės pr., dabar „Iki“), naujakurių atžalų poreikiams rajone pastatytos 4 mokyklos: 1980 m. – 42-oji vidurinė (dab. „Pilėnų“ vidurinė m-kla), 44-oji vidurinė (dab. K. Griniaus pagrindinė m-kla), 1983 m. – 45-oji vidurinė (dab. Eigulių vidurinė m-kla), 1984 m. – 46-oji vidurinė (2005 m. prijungta prie „Pilėnų“ vid. m-klos). Visgi Eigulių rajone nebuvo suformuotas nė vienas parkas, tačiau tai iš dalies kompensuoja netoliese esantis Kleboniškio miškas. Be to, Eiguliuose nebuvo sukurtas aiškiai išskirtas traukos centras, kuris projektuotojų planuose buvo numatytas ties buvusiu „Eigulių“ kino teatru.
Urbanistiniu ir vizualiniu atžvilgiu Eigulių rajonas tapo kiek anksčiau pradėto vystyti Kalniečių rajono tąsa, kadangi daugiabučių namų, mokyklų, darželių ir kitų statinių tipažas bemaž sutampa su statytų Kalniečiuose. 1985 m. baigus vystyti Eigulių rajoną, Kauno miesto šiaurinė teritorija tarp Neries, Savanorių pr. ir magistralės Vilnius-Klaipėda buvo iš esmės įsisavinta ir galutinai urbanizuota. Toliau miesto plėtra pasuko vakarų kryptimi, persikėlė kitapus Neries ir statybų estafetę perdavė Šilainių rajonui, bet apie jį skaitykite jau kitame straipsnyje.
Mindaugas Balkus
