(c) KaunoZinios.lt archyvo nuotr.
Laisvės paminklas Karo muziejaus sodelyje.

1988-ieji tapo Lietuvos naujojo atgimimo metais. M. Gorbačiovo glasnost ir perestroika politika teikė vilčių, jog režimas atlaisvins varžtus ir socializmas taps žmogiškesnis. Ta viltimi 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė. Ilgai netrukę, kauniečiai susiorganizavo ir birželio 10 d. Architektų namuose išrinko LPS Kauno zonos iniciatyvinę grupę. 1988 m. rugpjūčio 1 d. pradėtas leisti laikraštis „Kauno aidas“, kuris Kaune tapo pagrindiniu sąjūdiečių spaudos organu. Kauno sąjūdiečiai pasižymėjo veiklumu ir iniciatyvumu bendroje LPS veikloje. Kauniečiai dažnai laikomi radikaliuoju Sąjūdžio sparnu, kadangi jie nuo pat pradžių aiškiai pasisakė už nepriklausomybę ir ragino jos atkakliai siekti. Tai sietina su tuo, jog Kaune per visą sovietmetį išliko gyvybingas Pirmosios Lietuvos Respublikos metais išsiugdytas aiškus patriotinis-tautinis nusistatymas.

Sąjūdžio metais Kaune kaip ir visoje Lietuvoje išaugo pilietinis visuomenės aktyvumas, žmonės ėmė nebijoti viešai kalbėti ir išsakyti sovietiniam režimui nepalankią poziciją. Kaunas ir kauniečiai buvo ypatingame tautinio atgimimo pakilime, jie buvo kupini idėjų, iniciatyvų siekiant tuometinę santvarką padaryti humaniškesne, priartinti ją prie tautinių siekių. 1989 m. daugelis Kauno viešųjų objektų bei gatvių ėmė atsikratyti ideologiškai angažuotų pavadinimų ir atgauti savo senuosius vardus (pvz. Lenino prospektas vėl tapo Vytauto pr., Raudonosios armijos prospektas susigrąžino Savanorių pr. vardą ir kt.).

1987 m. liepą Kaune įsikūręs klubas „Atgaja“, (vadovaujamas Sauliaus Griciaus) Lietuvoje išgarsėjo savo 1988 m. surengtu Ekologiniu protesto žygiu (ragino įrengti Kauno miesto nuotekų valymo įrenginius ir kt.), 1989 m. įvykusiu antikariniu Taikos žygiu (siekiant išvesti iš Lietuvos sovietinę armiją), šis klubas savo veikla Lietuvoje populiarino aplinkosaugines, paminklosaugines, antikarines idėjas bei ženkliai prisidėjo kuriant Lietuvos Žaliųjų judėjimą.

Kadangi buvo juntama, jog sovietinis režimas darosi ne toks nuožmus, kauniečiai ėmė siekti atkurti pokario metais okupantų valia sunaikintus svarbius miesto dvasiai objektus, iš kurių vienas svarbiausių buvo Karo muziejaus sodelis. Lietuvos Kultūros fondo Kauno tarybos veiklos dėka Karo muziejaus sodelis 1988 m. pradėtas atkurti pagal architekto Algimanto Sprindžio parengtą projektą: 1988 m. atstatyti J. Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos ir Maironio biustai, 1989 m. į sodelį sugrįžo Laisvės, Žuvusiems už Lietuvos laisvę bei Nežinomojo kareivio paminklai, taip pat atstatyti ir kiti prieškariu buvę žymių tautos veikėjų biustai bei mediniai kryžiai.

1988 m. Kaunui sužibo viltis atgauti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kurioje nuo 1952 m. veikė Radijo (vėliau „Bangos“) gamyklos cechai. 1989 m. susibūrė Prisikėlimo bažnyčios atstatymo taryba, kuri nuosekliai dėjo pastangas, kad bažnyčia butų grąžinta tikintiesiems. 1990 m. tai pavyko pasiekti, tačiau bažnyčia konsekruota ir veikti pradėjo tik 2004 m.

Kitas svarbus Kauno atgavimas – tai Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas bendromis Lietuvos bei išeivijos mokslininkų pastangomis. 1989 m. rugsėjį atkurtasis universitetas pradėjo veiklą su trimis fakultetais – Ekonomikos, Humanitarinių bei Tiksliųjų mokslų. Jo atkūrimas Kaune tuomet buvo viltingas žingsnis akademinės laisvės prasme, nes VDU buvo kuriamas pagal artes liberales (laisvųjų menų) principus, kurie įprastame sovietiniame universitete buvo nesuvokiami.

Sąjūdžio laikotarpį Lietuvoje vainikavo 1990-ųjų kovo 11-oji, kai išsipildė daugelio puoselėta viltis ir Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Kaunui atsivėrė naujų vilčių ir naujų iššūkių laikotarpis.

Mindaugas Balkus

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: