(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Memorialinė lenta 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionams, esanti Lietuvos kūno kultūros akademijos centrinių rūmų (Sporto g. 6) foje

XX a. trečiajame dešimtmetyje krepšinis Kaune ir visoje Lietuvoje sparčiai populiarėjo. Laikinojoje sostinėje telkėsi krepšinio entuziaztai, jame vyko didžiausia krepšinio idėjų sklaida. 1924 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo 3 komandos: dvi LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) ir Lietuvos dviračių sąjungos (LDS). Pirmoji LFLS komanda rezultatu 20:7 įveikė antrąją LFLS komandą, o LDS komandą sutriuškino rezultatu 35:2. Tarp nugalėtojų buvo Mečislovas Bankauskas, Albinas Bulvičius, Vytautas Vokietaitis ir kt. 1925 m. krepšinį pradėjo žaisti ir Lietuvos universiteto studentai. Vykdavo rungtynės tarp studentų ir moksleivių. Tais pačiais metais Kaune surengtos pirmosios krepšinio varžybos dėl operos dainininkės V. Jonuškaitės įsteigtos taurės.

1926–1927 m. prasidėjo krepšinio atoslūgio Lietuvoje metai (1929–1932 m. net nebuvo rengiami Lietuvos krepšinio čempionatai). Susidomėjimas krepšiniu sumenko, jį palaikė tik atsidavusių entuziaztų pastangos. Tačiau Kaune krepšinis išliko gana populiarus, kauniečių entuziazmas neleido jam užgesti. Krepšinio nuosmūkį lėmė kitų sporto šakų konkurencija (pirmiausia futbolo) bei apribotos galimybės žaisti krepšinį: krepšinio entuziaztai šiuo žaidimu galėjo mėgautis tik vasarą, nes buvo žaidžiama atvirose aikštelėse (specialių patalpų įrengta nebuvo). Tik 1932 m. Kūno kultūros rūmai išsinuomojo vasaros teatrą stovėjusį Miesto sodo teritorijoje, jame įrengė krepšiniui žaisti tinkamą patalpą, joje vyko treniruotės bei varžybos.

1933 m. buvo atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (vadinosi Kauno miesto čempionatais). Jame tuomet dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio, rezultatyvumas buvo itin menkas (0:0, 0:1 ir pan.). Tai rodė, jog krepšininkams po kelerių metų sąstingio reikėjo vėl iš naujo ugdyti savo įgūdžius. 1934 m. lietuviai užmezgė ryšius su Tarptautine krepšinio federacija FIBA (įsteigta 1932 m.), imta treniruotis pagal tarptautiniu mastu patvirtintas taisykles. 1934 m. balandį Kaune įvyko pirmosios tarptautinės krepšinio rungtynės. Susitiko Kauno ir Rygos rinktinės, tačiau kauniečiams teko nusileisti rygiečiams (26:48, 21:51). 1934 m. spalio 10 d. buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai, juose buvo įrengta erdvi salė tinkama krepšiniui žaisti.

1935 m. kauniečiams krepšininkams Rygoje teko patirti gėdingą pralaimėjimą rezultatu 10:123. Tai rodė, kiek Lietuvos krepšinis buvo atsilikęs per kelis sąstingio metus. Tačiau kartu tai buvo ženklas, po kurio buvo susivokta, jog reikia pasitempti. 1935 m. Kaune vyko Pasaulinis lietuvių kongresas. Jo metu į Lietuvą atvyko keletas Amerikos lietuvių sportininkų (E. Kriaučiūnas, B. Budrikas, K. Savickas), kurie suteikė svarią metodinę ir praktinę paramą Lietuvos krepšiniui.

1936 m. Lietuva tapo FIBA nare ir jai atsivėrė plačioji Europos krepšinio padangė. Nors ir buvo naujokai, lietuviai ir lietuvaitės (jų treniruočių centras – Kūno kultūros rūmai buvo Kaune) per artimiausius metus pasirodė stulbinančiai: 1937 m. lietuviai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais, 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo Europos čempionato sidabrą, o 1939 m. Kaune, naujutėlaitėje Kauno sporto halėje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais. Tačiau apie tai laukite atskiro pasakojimo.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: