Paminklinis akmuo 1939-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui greta Kauno sporto halės
1939 m. gegužė Kaune buvo kupina sujudimo, mieste knibždėjo didžiulis būrys užsienio svečių – tuomet laikinojoje sostinėje vyko III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Jame planavo dalyvauti 17 šalių rinktinės, tačiau dėl aštrėjančios tarptautinės situacijos (karo artėjimas) ne visos valstybės atsiuntė savo krepšinio rinktines. Kaune svečių šalių krepšinio delegacijos buvo apgyvendintos naujuose Karo mokyklos pastatuose Aukštojoje Panemunėje. Gegužės 20 d. Kūno kultūros rūmuose vyko krepšinio konferencija, kuri apsvarstė pirmenybių tvarkaraštį bei burtų keliu sudarė čempionate kovosiančių valstybių poras. Konferencijoje latviai norėjo riboti žaidėjų ūgį, kad čempionate negalėtų dalyvauti stiprūs žaidėjai (jų konkurentai), tarp jų – Amerikos lietuvis Pranas Lubinas (195 cm ūgio). Tačiau buvo nutarta žaidėjų ūgio neriboti.
1939 m. gegužės 21 d. naujutėlaitėje Kauno sporto halėje prasidėjo III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kuris buvo pagrindinis žaidynių globėjas bei įsteigė pagrindinį prizą – sidabruotą, gintaru išpuoštą skrynią. Sporto halę pašventino dekanas Feliksas Kapočius. Po to skambant orkestrui į halę pradėjo žygiuoti valstybių rinktinės su vėliavomis, jas lydėjo žiūrovų ovacijos. Prezidentas Antanas Smetona atidarymo proga pasakė iškilmingą kalbą, po kurios orkestras sugrojo Valstybės himną. Vėliau vyko įvairių šalių ekipų prisistatymas, buvo gerbiamos vėliavos, grojami valstybių himnai. Po to tautiniais rūbais pasipuošusios gimnazistės pademonstravo tautinių šokių pasirodymą. Čempionato atidarymo iškilmėse Kauno sporto halėje galėjo būti susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.
Vyrų krepšinio čempionatas buvo atidarytas moterų krepšinio pasirodymu – pirmąsias rungtynes sužaidė Kauno ir Varšuvos moterų rinktinės, kurias per plauką laimėjo kaunietės (29:28). Daugiau nei savaitę Kaune virė atkaklios sporto varžybos. Lietuva nugalėjo Latviją (37:36), estai lietuvių buvo sutriuškinti rezultatu 36:14, lenkai taip pat patyrė lietuvių jėgą ir neatsilaikė (46:18), prancūzai lietuvių pranašumą turėjo pripažinti rezultatu 48:18, vengrus lietuviai krepšinio aikštelėje sumušė triuškinamai (79:15), suomiams kova su lietuviais pasibaigė visišku sutriuškinimu (112:9). Galiausiai lietuviai įtikinamai nugalėjo italus (48:15) ir antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais. Latviai liko antri, o lenkai – treti.
1939 m. gegužės 28 d. vyko čempionato uždarymas. Jame dalyvavo tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas gen. J. Černius. Lietuvos prezidento dovaną gavo Lietuvos rinktinė, Švietimo ministro įsteigta dovana skirta latviams, Kauno miesto burmistro – Lenkijai, o Kūno kultūros rūmų direktoriaus – Prancūzijai. Penktoje vietoje liko Estija, šeštoje – Italija, septintoje – Vengrija, o aštuntoje – Suomija.
Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune buvo suorganizuotas gana gerai ir profesionaliai, tą pripažino ir Prancūzijos krepšinio sąjungos pirmininkas Marie-Eugène Bouge: „Prancūzija, gavusi įvykdyti pirmenybes, turėtų daug vargo, kol sugebėtų taip puikiai viską suorganizuoti, kaip tad buvo Kaune.“
III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo didžiausias tarptautinio masto sporto renginys Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sužibusi Lietuvos krepšinio žvaigždė tebešviečia iki šiol, o Kaunas išlieka Lietuvos krepšinio sostine.
