Memorialinė lenta Vytautui Augustauskui (1904–1958), esanti Lietuvos kūno kultūros akademijos centrinių rūmų (Sporto g. 6) foje.
Šiame straipsnyje norime skaitytojus supažindinti su bene svarbiausiu Pirmosios Lietuvos Respublikos metais vykusiu sportiniu renginiu – Pirmąja Lietuvos tautine olimpiada (1938 m. liepos 17–31 d.), kurios didžiuma varžybų vyko laikinojoje sostinėje.
1937 m. pabaigoje buvo įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (pirmininkas – Vytautas Augustauskas). Vienas pirmųjų šio komiteto uždavinių – siekis surengti pirmąją viso pasaulio lietuvių tautinę olimpiadą. Skaitytojams priminsime, jog Olimpinių žaidynių tradicija gimė antikinėje Graikijoje 776 m. pr. Kr. (394 m. po Kr. jos buvo uždraustos kaip pagoniška šventė). Moderniais laikais olimpiada atgimė 1896 m. Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin) iniciatyva.
1937 m. priimtas Lietuvos tautinės olimpiados statutas numatė jos tikslą: „Garbingu rungtyniavimu ugdyti Lietuvių jaunimo jėgas, stiprinti lietuvių jaunimo valią, visomis jėgomis tarnauti tėvynei Lietuvai, telkti pasaulio lietuvius savo tėvų žemės meilei sutvirtinti.“ Lietuvos tautinis olimpinis komitetas išleido kreipimąsi į pasaulio lietuvių jaunimą, kuriame jis ragintas stiprinti lietuvybę, užmegzti tvirtesnius ryšius su tėvyne Lietuva.
Rengiant šią Tautinę olimpiadą pagrindiniai rūpesčiai dėl jos organizavimo teko Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Komiteto pirmininkas Vytautas Augustauskas buvo atsakingas už iškilmių organizavimą, pirmininko pavaduotojas J. Navakas koordinavo atskiras sporto šakas, kitas pirmininko pavaduotojas advokatas Rapolas Skipitis buvo atsakingas už reprezentaciją, susisiekimą ir ekskursijų organizavimą, komiteto sekretorius V. Kemežys rūpinosi informacijos sklaida, komiteto iždininkas Butkys tvarkė olimpiados rėmimo fondą bei bilietų platinimą.
1938 m. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo skirta pažymėti 20-ties metų Lietuvos nepriklausomybės jubiliejų. Be to, ši olimpiada turėjo padėti Lietuvos sportininkams pasirengti XII olimpinėms žaidynėms, kurios turėjo vykti 1940 m. Helsinkyje. Tautines olimpiadas buvo planuojama rengti kas ketverius metus, tačiau tarpukariu tepavyko surengti tik vieną.
Viena pirmųjų į Kauną atvyko Amerikos lietuvių sportininkų grupė, jiems vadovavo L. Kumskis. Iš Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai buvo ypač entuziaztingai sutikti Kaune. Jų vadovas Pranas Žižmaras buvo tiesiog išneštas iš vagono ant rankų.
Pirmosios tautinės olimpiados proga Sporto gatvė buvo išpuošta vėliavomis, o patys Kūno kultūros rūmai dar ir iliuminuoti. Jų sienoje buvo įmūryta lenta, skirta pažymėti Pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą (sovietmečiu ši lenta buvo sunaikinta, po 1990-ųjų vėl atkurta). Olimpiados išvakarėse sportininkai vyko į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį pagerbti Nežinomojo kareivio kapo, iš jo aukuro buvo paimta ugnis uždegti olimpinį aukurą.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada vyko Kaune 1938 m. liepos 13–17 d. Jos globėju buvo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Olimpiados metu surengtos 17 sporto šakų varžybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš viso pasaulio: 9 iš Didžiosios Britanijos, 3 iš Brazilijos, 27 iš JAV, 70 iš Latvijos, 27 iš Vilniaus krašto (jis tuomet priklausė Lenkijai), bet absoliuti dauguma dalyvių buvo iš Lietuvos.
Kitoje straipsnio dalyje skaitykite pasakojimo apie Pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą tęsinį.
