(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

1928 m. Kauno teniso klubas (KTK) surengė tarptautinį turnyrą. Jame sužibėjo jauna tenisininkė Verutė Ščiukauskaitė, įveikusi net patyrusius teniso žaidėjas iš užsienio. Tuomet KTK klubas buvo Lietuvos teniso lyderis. Iš pajėgiausių žaidėjų moterų grupėje paminėtinos V. Ščiukauskaitė, M. Langienė, vyrų – J. Smetona, A. Remeikis, V. Kačergis ir kt.

1928 m. Kauno teniso klubas gavo sklypą greta LFLS aikštės (Ąžuolyno prieigose). 1929 m. pagal iš Berlyno pakviesto architekto Demlerio projektą jame buvo įrengtos dvi teniso aikštelės (1930 m. dar dvi). Jų atidarymo proga buvo surengtas teniso turnyras, kuriame vyrų vienetų nugalėtoju tapo V. Kačergis, o moterų vienetų žaidime savo pranašumą įrodė V. Ščiukauskaitė.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Kauno ir visos Lietuvos teniso padangėje pajėgiausia tenisininkė buvo V. Ščiukauskaitė (vėliau į Lietuvos tenisą atėjo ir jos sesuo J. Ščiukauskaitė), o tarp vyrų stipriausias buvo A. Remeikis (abu priklausė Kauno teniso klubui). Taip pat Lietuvos tenise nemažų laimėjimų pasiekė tuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnus Julius Smetona. 1931 m. KTK pirmasis Lietuvoje pasisamdė profesionalų teniso trenerį iš Estijos.

1932 m. liepą Kaune vykusiose tarpvalstybinėse lauko teniso varžybose nugalėtojų laurai atiteko latviams. Lietuvos teniso rinktinę sudarė daugiausia kauniečiai: J. Smetona, V. Kačergis, A. Jakutis, A. Remeikis. 1933 m. birželį vykusių Kauno miesto teniso pirmenybių nugalėtoju vyrų vienetų žaidime tapo A. Jakutis, geriausiai moterų vienetų žaidime pasirodė V. Ščiukauskaitė.

1934 m. spalį duris atvėrė naujasis Kūno kultūros rūmų pastatas, jo didžioji salė puikiai tiko žaisti lauko tenisui, joje buvo įrengtos brangios korklinolejimo grindys. Tad lauko tenisą tapo įmanoma žaisti ir žiemą. 1934 m. rudenį įvyko Kauno teniso turnyras, kuriame dalyvavo kelios dešimtys vyrų ir tik dvi moterys (tai rodė, jog tarp moterų tenisas buvo apmiręs). Vyrų vienetų žaidime laimėjo A. Jakutis, moterų – V. Ščiukauskaitė.

1936 m. pavasarį Kaune buvo baigtas įrengti valstybinis stadionas (dabar S. Dariaus ir S. Girėno stadionas), greta jo buvo ir kelios tenisui pritaikytos aikštelės. 1936 m. gegužę vykusiose Kauno teniso klubo pirmenybėse stipriausia moterų vienetų žaidime tapo V. Ščiukauskaitė, vyrų vienetuose pranašiausias pasirodė Julius Smetona, o vyrų dvejetuose pergale džiaugėsi J. Smetona ir A. Jakutis.

1937 m. rugpjūtį Kaune vykusiose Lietuvos teniso pirmenybėse dalyvavo daugiau negu 30 žaidėjų. Vyrų vienetuose nugalėjo F. Giedrys. Moterų vienetų žaidime jau daugybę metų iš eilės nugalėtoja tapo V. Ščiukauskaitė. 1938 m. Kaune surengtoje Pirmojoje tautinėje olimpiadoje lauko teniso vyrų vienetų žaidime auksą pelnė Vytautas Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), o moterų vienetų nugalėtoja jau tradiciškai tapo V. Ščiukauskaitė.

Tarpukariu Kauno teniso klubas būrė stipriausius tenisininkus Lietuvoje, Kaune buvo bene geriausia teniso infrastruktūra (gerus teniso aikštynus turėjo ir Palanga).

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Šio straipsnio parengimą parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: