(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Lietuvos karo aviacijos memorialas Veiverių g. 132

Tarpukario Lietuva ir jos laikinoji sostinė – Kaunas garsėjo savo veržliais aviatoriais. Į jų gretas įėjo ir žinomas lakūnas, aviakonstruktorius generolas Antanas Gustaitis (1898–1941 m.).

Antanas Gustaitis gimė 1898 m. Obelinės kaime (dabar Marijampolės savivaldybės teritorija), 1915–1918 m. gyveno ir mokėsi Rusijoje. 1919 m. kovą savanoriu įstojo į besikūrusią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas mokytis į Karo aviacijos mokyklą Kaune. Jaunasis A. Gustaitis tuomet išsiskyrė iš savo bendraamžių tiek savo gabumais (buvo itin gabus matematikai), tiek savo patirtimi, nes jam jau buvo tekę ragauti aukštųjų inžinerijos mokslų Peterburge bei gilintis į artilerijos meną prestižinėje artilerijos mokykloje.

1919 m. pradžioje Lietuvos karinės oro pajėgos buvo tik beužgimstančios: tuomet nebuvo nė vieno profesionalaus lakūno, tik keletas oro žvalgų. Pradžioje itin stigo lėktuvų, kuro. Pirmasis lėktuvas – trofėjinis Sovietų Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Sopwith. Būsimus lietuvių pilotus apmokydavo įvairių tautybių instruktoriai (vokiečiai, rusai ir kt.), pamokos vyko keliomis kalbomis, trūko metodinių priemonių (vadovėlių). Tačiau lietuvių aviatoriams netrūko entuziazmo ir paskatų tobulėti. 1919 m. gruodį pirmoji karo aviatorių laida baigė mokslus, iš jų pirmasis – Antanas Gustaitis, gavęs inžinerijos leitenanto laipsnį.

1920 m. leitenantas A. Gustaitis buvo paskirtas mokomojo būrio vado vyr. leitenanto Prano Hiksos padėjėju. Tų metų liepos 18 d. A. Gustaičiui teko sudalyvauti žvalgybiniame skrydyje lėktuvu Albatros III (pilotavo lakūnas Soldatenkovas), o rugsėjo 3 d. jam buvo patikėta savarankiškai pilotuoti lėktuvą skrydžiui į Vilnių. Avarijos buvo karo aviatorių gyvenimo neišvengiamybė. Jų patirti teko ir Antanui Gustaičiui. 1920 m. spalio 4 d. bombomis perkrautas A. Gustaičio pilotuojamas lėktuvas neteko greičio ir nukrito. Sėkmė jam šypsojosi – bombos nesprogo, jis nepatyrė jokių rimtų sužeidimų.

1922 m. liepos 4 d. A. Gustaitis baigė aukštojo pilotažo kursus. 1923 m. tapo mokomosios eskadrilės vadu. Tačiau po sėkmių karjeroje sekė ir nesėkmės – 1923 m. liepos 13 d. skrisdamas su dvimotoriu bombonešiu Friedrichshafen G III a Aleksote patyrė avariją, tačiau laimingo atsitiktinumo dėka aukų pavyko išvengti.
A. Gustaitis buvo ne tik talentingas aviatorius, bet ir šachmatininkas. 1921 m. jis dalyvavo steigiant Kauno šachmatininkų draugiją. Tais pačiais metais Kauno pirmenybėse užėmė antrąją, o po metų – pirmąją vietas.
Į Lietuvos aviacijos istoriją A. Gustaitis įėjo kaip vienas pirmųjų aviakonstruktorių (greta Jurgio Dobkevičiaus). Pirmąjį savo kūrinį – lėktuvą ANBO (akronimas – Antanas nori būti ore) jis išbandė 1925 m. liepos 14 d.

Parodžius savo talentą jam buvo suteikta galimybė tobulintis – tais pačiais 1925 m. Antanas Gustaitis išvyko į Paryžių, kur Aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje paniro į aviacijos studijas. 1927 m. sukonstravo antrąjį savo lėktuvą – ANBO II, tais pačiais metais tapo kapitonu. 1928 m. baigė mokslus Paryžiuje ir tapo vienu pirmųjų Lietuvoje diplomuotu aviacinių ir mechaninių konstrukcijų inžinieriumi.

Pasakojimą apie A. Gustaitį tęsime kitoje straipsnio dalyje.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: