(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Memorialinė lenta ant namo Aukštaičių g. 37, kuriame 1926–1966 m. gyveno V. Lašas.

Šį kartą Kauno istorinių asmenybių rubrikos skaitytojus kviečiame susipažinti su iškilaus pirmosios XX a. pusės Lietuvos mediko Vlado Lašo gyvenimu ir veikla Kaune.

Vladas Lašas gimė 1892 m. Paupėje (dabar Rokiškio rajonas), 1911–1915 m. studijavo Dorpato (Tartu) universitete, 1915–1917 m. dirbo Rusijos kariuomenės karo lauko gydytoju, 1918–1921 m. buvo Rokiškio apskrities gydytojas.

Likimas Vladą Lašą atvedė į Kauną 1920 m. Jis Krašto apsaugos ministerijos potvarkiu buvo mobilizuotas ir paskirtas dirbti Kauno karo ligoninės terapijos skyriuje. Tais pačiais metais Vladas Lašas buvo išrinktas į Steigiamąjį seimą, kuriame dirbo ekonomikos, biudžeto ir finansų, darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisijose. Vėliau buvo I-ojo Seimo narys. 1920 m. Vladas Lašas gavo pasiūlymą dėstyti fiziologiją Aukštųjų kursų (Lietuvos universiteto pirmtakas) Medicinos skyriuje. Siekdamas kelti kvalifikaciją vyko tobulintis į Berlyną, kuriame intensyviai studijavo apie žmonių mitybą ir fiziologiją, sėmėsi idėjų dėstymo kokybei pakelti. 1921 m. jis pradėjo dėstyti fiziologiją Aukštuosiuose kursuose, kuriuose tuomet buvo juntamas itin didelis inventoriaus bei patalpų stygius. Pirmoji fiziologijos laboratorija buvo įkurta buvusiose Kauno komercijos mokyklos rūmuose K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus g. kampe (dabar Kauno technologijos universiteto rūmai).

1922 m. vasario 16 d. įsteigus Lietuvos universitetą, Vladas Lašas tapo Medicinos fakulteto tarybos nariu, buvo šio fakulteto sekretorius bei Fiziologijos katedros organizatorius. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi. 1924–1940 m. Vladas Lašas buvo Medicinos fakulteto dekanas, tad ant jo pečių gulė bemaž visa Medicinos fakulteto kūrimo ir organizavimo veikla (sudarant mokslinį personalą, rengiant medicinos disciplinų mokymo planus, perkant laboratorinę įrangą ir kt).

Be pedagoginės ir administracinės veiklos V. Lašas dirbo ir mokslinį darbą. Jis savo mokslinius interesus kreipė į mitybos bei alergijos tyrimus. Pastaraisiais itin susidomėjęs 1924 m. išvyko į Lozaną (Šveicarija) tyrinėti alergijos–anafilaksijos reiškinių. 1926 m. išleido pirmąją savo monografiją „Anafilaksija“, kuri Lietuvos universitete buvo apginta kaip disertacija medicinos mokslų daktaro laipsniui gauti.

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) gyventojų medicininis išprusimas buvo itin menkas, ypač kaimo vietovėse. Vladas Lašas daug prisidėjo šviečiant visuomenę medicinos klausimais, populiariai juos pateikęs to meto spaudoje. „Jaunimo“ žurnale jis paskelbė straipsnius apie įvairius žmogaus fiziologijos aspektus (medžiagų ir energijos apykaitą, darbo, maitinimosi procesus ir kt.), „Kultūroje“ rašė apie vitaminus, endokrinines liaukas, taisyklingos mitybos reikalavimus. Kartu su žmona, taip pat žymia medike patologoanatome Janina Mackevičaite–Lašiene išleido populiarų vadovėlį vidurinėms mokykloms „Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena“, kuris buvo perleistas net keturis kartus. Iš viso per savo gyvenimą V. Lašas parašė 16 vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms bei daugybę įvairių mokslinių publikacijų.

Pasakojimo tęsinį apie profesorių Vladą Lašą ir jo veiklą Kaune skaitykite kitoje straipsnio dalyje.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: