(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vidaus vandens kelių direkcijoje vykusiame posėdyje dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis, Susisiekimo ministerijos atstovai, mokslininkai – hidrologai, miesto akademikai bei verslo atstovai.
VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ direktorius bei miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas, pristatydamas šią galimybių studiją, kuri apima atkarpą nuo krovininės prieplaukos H. ir O.Minkovskių gatvėje iki Kauno hidroelektrinės (HE), lygino Kauną su pietiniame Paryžiuje įvykdytomis vandens kelio rekonstrukcijomis. Čia jau prieš kelis dešimtmečius pradėtas bendras projektas tarp vietinio verslo, savivaldybės, atvėrė šią miesto dalį turizmui bei investicijomis.

„Bendra projekto vertė tikrai nemaža – apie 3,5 mln. litų, tačiau suprantame situaciją ir pradėsime viską nuo mažų žingsnelių, kurių pirmas būtų farvaterio sutvarkymas iki Žalgirio arenos. Tam reikėtų išvalyti apie 80000 kg grunto, pašalinti riedulius nuo upės dugno bei pagilinti grimzlę iki 115 cm, kad galėtų praplaukti privatūs laiveliai ar nedideli kateriai. Techniškai tai nėra sudėtingas darbas, o kartu su prieplaukos įrengimu saloje bendra darbų kaina siektų apie 100 tūkst. litų“, – sakė direktorius.

Šio projekto įgyvendinimas ne tik sudarytų galimybę prieiti prie Nemuno salos bei Žalgirio arenos iš vandens pusės, bet ir paskatintų privataus verslo, vandens taksi, atsiradimą. Numatoma navigacija Nemuno upėje siektų 230 dienų parų per metus.

„Pernai prie Vytauto bažnyčios įrengta pontoninė prieplauka mažiems laivams prisišvartuoti, šiais metais pasitvirtino su Kauno rajono savivaldybe inicijuotas maršrutas Nemunu iš Kauno į Kulautuvą. Ši galimybių studija – dar vienas žingsnis laivybai nuo Kauno HE iki Kauno krovinių prieplaukos atgaivinti. Sunku būtų apie konkrečias sumas, tačiau jei Vidaus vandens kelių direkcija atliks farvaterio gilinimo darbus iki Nemuno salos, Kauno miesto savivaldybė pasistengs įrengti prieplauką mažiesiems laivams prie Žalgirio arenos. Tai suteiktų galimybę plėtoti smulkųjį verslą – vandens taksi ar tiesiog naudoti prieplauką kaip stotelę mažiesiems laivams“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.
Susitikime dalyvavę akademikai bei verslo atstovai siūlė prisiminti senąjį Kauną iki XVI a,, kai jis dar priklausė Hanzos pirklių lygai ir laivyba buvo neatsiejama miesto kasdieninio gyvenimo dalis. Stendų palei upę įrengimas, kurie vaizduotų panoraminį senojo Kauno vaizdą, kaip tai yra padaryta Londone ant Tauerio tilto, didesnė prieplauka saloje, kuri galėtų tapti galutiniu maršrutu užsienio svečiams, plaukiantiems iš Klaipėdos – tokie pasiūlymai buvo svarstomi bei aptariami.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: