Pagerbiant už Lietuvos laisvę žuvusius karius lapkričio 23 d. buvo uždegamos žvakutės Kauno kapinėse, kuriose palaidoti žymiausi Lietuvai nusipelnę kariai.
Šios akcijos organizatorius – tarybos narys, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Raimundas Kaminskas. Taip pat dalyvavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys, mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.
Akciją 12 val. pradėjo moksleiviai ir mokytojai iš ,,Nemuno”, ,,Vaižganto” ir ,,Žiburio” vidurinių mokyklų, kurie uždegė žvakutes prie žuvusių karių kapų Šančių kapinėse. Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos mokiniai su mokytojais ir S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos vadovai Ramybės parke taip pat pagerbė žuvusius karius.
Žvakutės kritusiems savanoriams uždegtos ir Kauno žydų kapinėse, kuriose išliko dalis palaidotų savanorių paminklų. Lietuvių bei idiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalta savanorių vardai bei pavardės, žūties datos, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 1919 – 1921 metais žuvę savanoriai, pavyzdžiui „2-ojo pėstininkų pulko eilinis Samuelis Kokneris. 1919-XI-27″. Paminklai yra su iškaltais Gedimino stulpais bei užrašais lietuvių ir idiš kalbomis.
R. Kaminskas atkreipė visų susirinkusių dėmesį į Lietuvos kariuomenės reikšmę svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose, ypač pažymėjo jaunosios kartos prasmę ugdant Lietuvos piliečius. Tik susitelkę visi drauge – mokiniai, vadovai, visuomenės veikėjai pasieksime laukiamų rezultatų.
Žvakelės uždegtos bei istorija įprasminta ir Petrašiūnų, Panemunės kapinėse bei Vilijos parke. Nuoširdžiai dėkojame Petrašiūnų, Šančių vidurinių ir Vaidoto, J.Žemaičio-Vytauto pagrindinių mokyklų bendruomenėms bei visiems dalyvavusiems.
XIX a. Kaune, carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, dabartinio Vilijos parko centre, pastatyta cerkvė. Apie 1920 m. cerkvė pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų Bažnyčią, jai suteiktas Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo vardas.
Šventoriaus šiaurės rytinėje dalyje palaidoti žuvę ir mirę 1919-1920 m Lietuvos kariai. 1927 m. karių kapai sutvarkyti, mediniai kryželiai pakeisti betoniniais. 1931 m. pastatytas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės” (projekto autorius – S.Stanišauskas). Prie paminklo Lietuvos kariai duodavo priesaiką.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. nugriauta ir pati bažnyčia .
Šančių tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva buvusios bažnyčios vietoje 1991 m. pastatytas ir rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis Atminties kryžius. Lietuvos kultūros fondo Kauno taryba bandė atstatyti ir paminklą, tačiau nesėkmingai. Vilijos vardas su šia vietove niekaip nesusijęs.
Švietimo ir ugdymo skyriaus informacija
