Kauno miesto istorija, kaip ir kitų šalių miestų, pirmiausia siejama su seniausiais įvykiais, o miesto architektūra – su ankstyviausiais amžiais. Pastaruoju metu moksliniai žvilgsniai vis labiau krypsta į Naujamiestį, XX a. pr. susiformavusią Kauno dalį, tačiau tokie unikalūs rajonai kaip Vilijampolė, Šančiai kol kas kenčia profesionalaus dėmesio stoką. Dėl to tenka apgailestauti, nes apleidžiame svarbią miesto kultūros dalį.
Kodėl svarbu tyrinėti, domėtis miesto, šiuo atveju Kauno, periferinėmis teritorijomis? Pasak J. Vanago, pirmiausia, pramoniniuose rajonuose nuo pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikų buvo koncentruojama miesto pramonė: fabrikai, stambios įmonės, bendrovės, dirbtuvės, gamyklos. Šančiuose buvo įkurti stambūs „Metalo“, „Drobės“, „Ringuvos“, „Tilkos“, „Cotton“ fabrikai, pastatytas „didžiausias Lietuvoje modernios konstrukcijos autobusų garažas“. Gydytojo balneologo dr. Jurgio Venckūno iniciatyva XXa. III dešimtmečio viduryje Šančiuose aptikta mineralinio vandens versmė, kuria gydyti ligoniai. Vilijampolėje veikė Finkelšteino degtukų fabrikas, trikotažo fabrikas „Silva“, gumos gaminių gamykla „Inkaras“. Tai vos keli pavyzdžiai iš daugybės dešimčių, rodantys, kad pramoninės miesto dalys maitino, rengė ir kitaip aprūpino ne tik viso miesto, bet ir šalies gyventojus. Atskiri Kauno rajonai pasižymėjo ir tam tikromis socialinėmis „spalvomis“. Pavyzdžiui, Šančiuose buvo sukoncentruota kariuomenė (1886–1896m. pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas). Čia, be darbininkų, gyveno nemažas procentas karininkų. Tautinė sudėtis taipogi buvo įvairi – lietuvių, bent jau XX a. I – oje p., buvo daug mažiau nei rusų, lenkų, vokiečių ar žydų. Pastarųjų Vilijampolė buvo gausiai apgyvendinta. Vilijampolės ješiva (judaizmo dvasinė seminarija) buvo viena didžiausių ir žymiausių Europoje, vienu metu joje mokėsi daugiau nei 300 žmonių. Vilijampolėje iki II pasaulinio karo gyventojų daugumą sudarė žydai, jų įkurtos bendrovės, įmonės, įstaigos ir parduotuvės. Šie faktai atskleidžia mums istorinę, socialinę, ekonominę, o taip pat ir architektūrinę miesto įvairovę. Kiekvieno miesto slankstelio pažinimas padeda ne tik geriau pažinti savo gyvenamąją vietą, savo miestą ar savo kaimyną, bet ir kultūrą, papročius, tradicijas vietos ir platesniuoju mastu.
Kaip žinia, kuo geriau pažįstame save, tuo esame tvirtesni ir mažiau pažeidžiami. Taip kad nereikia bijoti Slabodkės (Vilijampolės), Petrašiūnų ar kitų egzotiškesnių Kauno vietų. Deimančiukų, patikėkit, ten slapstosi daug daug!
