(c) kaunas.lt archyvo nuotr.

Ekspertų parengta galimybių studija parodė, kad būtų ekonomiškai tikslinga sujungti Kauno miesto visuomeninio transporto bendroves. Konsultantai paskaičiavo, kad „Kauno autobusų“ ir „Autrolio“ galimas sujungimas atsipirktų per 1-2 metus, o kasmet leistų sutaupyti ne mažiau kaip 1,2 mln. litų. Dėl įmonių jungimo iš darbo nebūtų atleistas nė vienas vairuotojas.

„Mes siekiame padidinti vežėjų veiklos efektyvumą, eliminuoti nelogišką konkurenciją tarp abiejų savivaldybės vežėjų dėl pajamų pasiskirstymo ir ridos bei sumažinti savivaldybės išlaidas viešajam transportui, kad jos atitiktų esamą finansinį Savivaldybės pajėgumą“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas

Meras pridūrė, kad buvo susitikęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD), iš kurio įmonės yra paėmusios paskolas, atstovais Baltijos valstybėms Matti Hyyrynen ir Rimantu Purtuliu, kurie iš principo neprieštaravo galimam šių įmonių pertvarkymui.

AB „Autrolis“ ir UAB „Kauno autobusai“ sujungimo į vieną juridinį asmenį galimybių studiją valdybų užsakymu atliko UAB „Savvin“.

„Su studija ir jos išvadomis susipažino ir joms pritarė abiejų įmonių valdybos. Studija dabar perduota Savivaldybės administracijos direktoriui, o sprendimą dėl įmonių pertvarkymo turi priimti miesto Taryba“, – sakė abiejų įmonių valdybos pirmininkas Šarūnas Šiugžda.

Preliminariu ekspertų vertinimu, bendrovės gali tikėtis įgyvendinti susijungimą, patirdamos apie 1 mln. litų sąnaudų. Jei būtų realizuota analizėje pateikta galima sujungimo sinergija (apie 700 tūkst. litų per metus darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių sąnaudoms) bei masto ekonomija (iki 500 tūkst. litų per metus dėl pirkimo konkursų organizavimo išlaidų mažėjimo, dėl pirkimų masto ekonomijos įsigyjant įvairias prekes) ir darant prielaidą, kad galimos reorganizavimo sąnaudos neviršytų 1 mln. litų, bendrovių reorganizavimas atsipirktų per 1-2 metus.

Iš esmės pertvarkius maršrutų sistemą, Kauno miesto savivaldybė kasmet sutaupytų šimtus tūkstančius litų, o keleivių vežimo tinklas būtų maksimaliai optimizuotas. Be to, Kauno savivaldybė nori skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir dar labiau gerinti tokio transporto paslaugas. Įmonių sujungimas tam suteiks papildomų galimybių.

„Autrolio“ gautinos kompensacijų sumos už socialiai remtinų piliečių vežimą iš Savivaldybės 2009 m. gruodžio 31 d. siekė 14,5 mln. Lt, o „Kauno autobusų“ gautinos sumos tuo pačiu metu siekė 15,6 mln. Lt. Tikimasi, kad šie rodikliai pagerėtų, jei „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ būtų reorganizuoti į vieną įmonę, nes įmonės laikytųsi vieningo keleivių vežimo plano ir strategijos, išnyktų iškreipta konkurencija, o subsidijos ir transporto priemonėms skiriama rida būtų perskirstytos bendrovės viduje.

Ekspertai nerekomenduoja aklai remtis kažkuria iš užsienio šalių patirtimi, o apibendrinus šias patirtis kurti tvarų viešojo transporto valdymo modelį Kauno mieste, atspindintį vietos situaciją ir poreikius.

Bendrovės ir dabar vyko bendrą veiklą. 2010 m. sausio 4 d. „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią bendrovės sutarė bendrai veikti ir vykdyti veiklą kai kurios srityse: bendrų važiavimo autobusais ar troleibusais bilietų gaminimo ir platinimo paslaugų pirkimas, e. bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas; viešųjų pirkimų konkursų organizavimas ir pan.

Jei viskas vyktų sklandžiai, reorganizavimo procesas galėtų užtrukti apie 6-7 mėn., neskaitant integracijos periodo po reorganizacijos.

Įmonių vadovai planuoja surengti susitikimus su darbuotojais, jiems bus paaiškintos bendrovių sujungimo priežastys ir siekiama nauda. Bus mažinamos valdymo išlaidos, tačiau nė vienas vairuotojas dėl įmonių jungimo iš darbo nebus atleistas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: