Kauno regiono plėtros taryba inicijavo susitikimą su Europos Komisijos (EK) projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi Pavelu Telička. Jis kartu su Europos Komisijos projekto TNT-T koordinatoriumi Džeimsu Pondu apsilankė Palemone ir Karmėlavoje įsikūrusiuose Kauno laisvoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Kauno oro uoste – vietose, kur galėtų būti steigiamas Kauno VLC.
Jei išvakarėse kalbėta tik apie Palemoną, po minėtų vizitų susitikimo Kauno oro uoste metu akys vėl krypo į Karmėlavą. ,,Jeigu būtų nuspręsta neplėtoti intermodalinio terminalo Palemone, tai būtų būtų apmaudi klaida. Tačiau apsiriboti tik Palemonu taip pat negalima, – įsitikinęs P. Telička. Karmėlava, kurioje taip pat įkurtas ir Kauno oro uostas bei Laisvoji ekonominė zona (LEZ), P. Teličkos teigimu galėtų būtų įdomesnė vietovė tarptautiniams investuotojams, besižvalgantiems Baltijos šalių regione. Palemone įkurtas VLC leistų tik perkrauti ir sandėliuoti krovinius, bet iš jas gabenančių kompanijų nebūtų galima tikėtis rimtesnių investicijų Lietuvoje.
,,Palemone išplėtota infrastruktūra, kuriuos būtina panaudoti vykdant projektą. Kauno LEZ investuotojams siūlo nemažai ir svarių mokesčių lengvatų. Kodėl gi nenutiesus 7 kilometrų geležinkelio iki LEZ ir verslininkams nepasiūlius dar patrauklesnes sąlygas?- privalumus vardijo projekto „Rail Baltica“ koordinatorius.
Susitikime taip pat Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėja Ona Balžekienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Kauno rajono plėtros tarybos sekretoriato atstovas Arūnas Karlonas.
„Įsivaizduokite, kad aš esu investuotojas. Mane domina kompleksinės paslaugos: tarptautinė plėtra, rūpi sutaupyti laiko ir pasinaudoti visais intermodalinio centro privalumais. Neinvestuosiu negavęs geriausių sąlygų, o kaimyninės šalys netruks tai pastebėti. Nėra Europoje daug miestų, kuriuose būtų tiek laisvos ekonominės žemės ir intermodalumo viešajam logistikos centrui kurti. Būtent tokias sąlygas intermodalinio centro atsiradimui numato ir ES. Kodėl tuo nepasinaudojus?“, – klausė P. Telička.
Jam antrino ir Dž. Pondas, teikdamas, kad intermodalumas yra vienas pagrindinių privalumų. Karmėlavoje susikerta visos transporto rūšys: oro, kelio, galima geležinkelio vėžės ir vandens transporto sandūra.
,,Galvojau, kad bus nueita lengviausiu keliu. Džiaugiuosi, kad kalbama apie politinius sprendimus. Jie turėtų būti orientuoti į tai, kad Kauno VLC būtų pristatomas kaip Baltijos jūros regiono logistikos paslaugų centras. Jis turi būti šiuolaikiškas, modernus ir efektyviai dirbantis. Tam reikėtų išnaudoti esamą potencialą – Karmėlavoje esančius Kauno oro uostą ir Kauno LEZ, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes. Taip pat norėčiau paneigti gandus, kad Kauno rajono savivaldybė nepajėgi rajono plėtrai. Projektas, kurį Kauno rajono savivaldybė ketina vykdyti kartu su Kauno oro uostu ir darbo vietoms kurti skirs 2,4 mln. Lt parodė, kad mes nusiteikę geranoriškai ir toliau ketiname plėsti investicijas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas, kuris šiuo metu eina Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pareigas.
O. Balžekienė akcentavo, jog Lietuva šiandien turi unikalią galimybę tapti pasaulinio verslo – krovinių pervežimo – dalimi. „Būtų neteisinga pražiopsoti tinkamiausią vietą, į projektą žiūrėkime verslo akimis. Jei investuotojams nebus patraukli VLC vieta, jie čia nesikurs“, – atkreipė dėmesį premjero patarėja.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas siūlo ir toliau eiti tuo pačiu plėtros keliu. „Turime dar labiau įsisavinti sinergijos tarp Kauno LEZ, oro uosto ir ateities VLC galimybę“, – sakė A. Kupčinskas.
Kauno rajono savivaldybės informacija
