Trumpesnės egzaminų sesijos, tik raštu vykstantys studentų atsiskaitymai, universitetų valdomos ir pelno siekiančios konsultacinės bendrovės, vien anglų kalba vykstančios studijos – tai tik nedidelė dalis konkursui „Sukurk savo statutą“ šalies aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų pateiktų siūlymų.
Alma Mater pagrindinio dokumento – statuto – projektus su vizijomis universitetų bendruomenių nariai rengė daugiau nei du mėnesius. Pažangiausi darbai bus pateikti aukštųjų mokyklų vadovams, o konkursą laimėjusi Vilniaus universiteto (VU) komanda atstovaus Lietuvą Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) Mokslo festivalyje.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento ir konkurso vertinimo komisijos nario Romualdo Ginevičiaus teigimu, šiandien aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai dažnai universitetuose jaučiasi tik kaip svečiai.
„Universitetas tiek studentams, tiek dėstytojams turėtų tapti antraisiais namais, o bendruomenės nariams privalu kartu siekti bendrų tikslų, jaustis atsakingais už savo aukštosios mokyklos ateitį, – pažymi R. Ginevičius. – Tai buvo puiki proga akademinei bendruomenei ne tik išreikšti konstruktyvias pastabas ir siūlymus dėl aukštojo mokslo sistemos, bet ir pasidomėti savo Alma Mater veikla, problemomis ir aktyviau įsitraukti į jos gyvenimą.“
Konkurso „Sukurk savo statutą“ nugalėtojais tapo VU komanda pavadinimu „Phi“, kurią subūrė Fizikos fakulteto antrakursė Aistė Norkutė, Komunikacijos fakulteto trečiakursis Algirdas Tamašauskas ir Žurnalistikos instituto lektorius dr. Egidijus Jaseliūnas.
VU komandos nariai savo universiteto statuto ir vizijos projekte siūlo kurti mokslines draugijas ir fakultetų teisėmis veikiančius akademinius institutus, trumpinti egzaminų sesijas, atsisakyti studentų atsiskaitymų žodžiu, aktyviau viešinti universiteto ir čia dirbančių mokslininkų veiklą, skatinti dėstytojus kelti savo kvalifikaciją bei įgyvendinti kitas studijų kokybę gerinančias veikas.
„Manome, kad tik raštu vykstantys ir specialiai koduojami studentų atsiskaitymai taptų skaidresni. O sutrumpintos egzaminų sesijos, gauti balai už semestro metu atliktus namų darbus, skatintų ne „iškalti“ reikiamą medžiagą prieš pat egzaminus, bet ir mokytis viso semestro metu, aktyviau lankyti paskaitas ir užsiėmimus, – teigia nugalėtojų komandai atstovaujanti A. Norkutė. – Siūlome kurti ir naujas mokslines draugijas, jų narius skatinti stipendijomis ir akademiniais įvertinimais. Tai padėtų gerinti studentų įgūdžius”.
Panašių studijų kokybės gerinimo pavyzdžių savo darbuose pateikia ir kiti konkurso dalyviai. Daugelis universitetus ragina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių – aktyviau dalyvauti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose projektuose, steigti verslui paslaugas teikiančias konsultacines ir mokslinių tyrimų bendroves bei kt.
Taip pat studentai ir dėstytojai siūlo įsteigti psichologinės pagalbos studentams ir dėstytojams kabinetus, sukurti specialias antikorupcines komisijas, skelbti tik tarptautinius viešus konkursus dėstytojų pareigoms užimti, supaprastinti magistro ir doktorantūros laipsnių įgijimo tvarkas, fakultetų ir katedrų vadovus rinkti skelbiant viešus akademinės bendruomenės rinkimus, didinti aukštojo mokslo prieinamumą žmonėms su negalia, diegti nuotolinio mokymosi programas ar sukurti neformalaus mokymosi „Senjorų universitetą“.
Aukštųjų mokyklų statutų rengimo konkursą „Sukurk savo statutą“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos priemones, skirtas Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai. Šiuo metu ES fondų lėšomis gerinamas šalies aukštųjų mokyklų valdymas, rengiami nauji statutai. Todėl įsitraukti į šį procesą paraginti ir studentai bei dėstytojai.
Daugiau apie konkursą „Sukurk savo statutą“
Konkurse „Sukurk savo statutą“ norėjusioms dalyvauti universitetų bendruomenėms reikėjo suburti mišrias grupes, susidedančias iš 2 studentų ir 1 dėstytojo, ir patiems parengti savo aukštosios mokyklos statuto projektą su vizijomis ir jų įgyvendinimo planu 2010–2015 m. T.y. numatyti, kaip per ateinančius penkerius metus turėtų pasikeisti jų universitetas ar kolegija, pavyzdžiui, kokia turėtų būti aukštosios mokyklos valdymo sistema, studijų programa, kokie galėtų būti įgyvendinti infrastruktūros projektai ir kt.
Iš viso konkurse dalyvavo aštuonios komandos, atstovaujančios septynias šalies aukštąsias mokyklas. Projektai buvo vertinami pagal dešimties balų sistemą, atsižvelgiant į aktualumo, realumo ir pagrindimo kriterijus. Pateiktuose darbuose taip pat turėjo būti numatytos galimybės pasinaudoti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriama parama Lietuvos mokslo ir studijų plėtrai. Projektus vertino iš ŠMM, mokslininkų, studentų ir rektorių organizacijų atstovų sudaryta komisija.
LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
