Kovas – kovos su storosios žarnos vėžiu mėnuo. Šia proga VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos direktorius vyriausiasis gydytojas Giedrius Andziukevičius ragina visus žmones atkreipti dėmesį į savo ir artimųjų sveikatą, galimus žarnyno susirgimus bei žarnyno ligų prevenciją.
Kauno Dainavos poliklinikoje atliekamų storosios žarnos tyrimų statistika parodė, kad apytiksliai “kas 26 pasitikrinusiajam diagnozuotas storosios žarnos vėžys, kas 4 pasitikrinusiajam diagnozuojami žarnyno susirgimai: tubulinė adenoma ar polipai, kurie negydomi gali tapti vėžiniais susirgimais” – teigia Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja antrinei sveikatos priežiūrai Roma Žilinskienė.
Susirgimų storosios žarnos vėžiu skaičius kasmet išauga 3-4 proc. Viena pagrindinių kylančios susirgimų dinamikos priežasčių yra ta, kad storosios žarnos vėžys – civilizuotų kraštų liga. Kenksmingi aplinkos faktoriai, nesveika mityba, žalingi įpročiai ir fizinio aktyvumo stoka – pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama žarnyno ligomis.
Dainavos poliklinikos medikai pabrėžia, kad labai svarbu diagnozuoti galimus žarnyno susirgimus kuo anksčiau. Tobulėjant šiuolaikinei medicinai atsirado galimybė padėti storosios žarnos vėžiu sergantiems žmonėms. Diagnozavus storosios žarnos vėžį I stadijoje – gydymas efektyvus 100 proc. Diagnozavus storosios žarnos vėžį II stadijoje galima išgelbėti 80-90 proc. susirgusiųjų, III stadijoje – išgyvena apie trečdalis ligonių. Storosios žarnos vėžys priskiriamas prie geriausiai išgydomų pilvo ertmės piktybinių navikų. Todėl kiekvienas turime susirūpinti ir kreiptis į gydytoją, pastebėjus menkiausius virškinimo ar tuštinimosi sutrikimus.
Storosios žarnos vėžys – liga neturinti tik jai būdingų susirgimo simptomų. Dainavos poliklinikos Specialistų skyriaus vyresnysis ordinatorius Raimundas Micka teigia, kad “vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo skausmai, kraujo pasirodymas išmatose, gali būti priskiriami kitoms žarnyno ligoms ar sutrikimams: hemarojui ar vidurių užkietėjimui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tuštinimosi sutrikimus, išeinamosios angos skausmus, darbingumo sumažėjimą, kūno svorio kritimą, klaidingą norą tuštintis.” Vyresni nei 50 metų žmonės, pajutę šiuos negalavimus, privalo kreiptis pas šeimos ar vidaus ligų gydytoją.
“Labai svarbu paminėti ligos paveldimumo galimybę. Jeigu storosios žarnos vėžiu sirgo artimi giminaičiai, būtina kreiptis pas gydytojus kuo anksčiau, net ir neatsiradus jokiems ligos simptomams. Medicinos praktikoje yra žinomas atvejis, kai jauniausiai pacientei, sirgusiai storosios žarnos vėžiu, buvo septyneri metai” – teigia Dainavos poliklinikos gydytojas proktologas Žilvinas Saladžinskas.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa patvirtinta pernai metais, pagal kurią visi 50 – 74 metų sulaukę asmenys, kartą per dvejus metus tikrinami nemokamai. Storosios žarnos vėžio profilaktika apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Pagal profilaktinę storosios žarnos vėžio programą pacientams atliekamas itin paprastas ir neskausmingas slapto kraujavimo testas. Tokį testą galima atlikti pas šeimos ar vidaus ligų gydytojus. Esant teigiamam testo atsakymui, pacientas siunčiamas pas specialistus: gastroenterologus arba endoskopuotojus atlikti išsamesnį kolonoskopijos tyrimą.
Kolonoskopija – storosios žarnos tyrimas, kai per išeinamąją angą specialia medicinine įranga apžiūrima storoji žarna. “Modernaus kolonoskopijos aparato su videosistema dėka galima matyti net kelių milimetrų dydžio auglių darinius, kilus įtarimui galima paimti mėginį (biopsiją). Apžiūra kolonoskopu trunka apie 20 min. Dažniausiai pacientai nejaučia skausmo, tik diskomfortą. Tiesa, tyrimo skausmingumas priklauso ir nuo individualių faktorių: žarnų išsidėstymo, randamų patologijų ir kt.” – teigia Dainavos poliklinikos gydytoja endoskopuotoja Indrė Patašiūtė.
Prieš atliekant kolonoskopijos tyrimą, būtinas pasiruošimas – žarnyno valymas. Kaip tai atlikti, pacientą informuoja šeimos gydytojas, paskyręs tyrimą.
“Labai svarbu, kad paskirtą tyrimo datą, pacientas atvyktų pasiruošęs arba apie neatvykimą praneštų prieš kelias dienas. Neatvykus pacientui – nėra galimybės skubiai ištirti kitą pacientą, ilgėja laukimo eilės, nes tyrimo poreikis yra didelis” – pabrėžė specialistų skyriaus vyr. ordinatorius R. Micka.
“Laimėjus Europos Sąjungos fonų finansuojamą projektą “Antrinio lygio ambulatorinių ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų plėtra” planuojama įsigyti dar vieną kolonoskopijos aparatą. Naujas kolonoskopijos aparatas padės atlikti daugiau tyrimų, sutrumpins laukiančiųjų eiles” – akcentavo Dainavos poliklinikos direktorius G. Andziukevičius.
Indrė Gedminaitė
