Rugpjūčio 23-ioji – Juodojo kaspino diena – Kaune šiais metais buvo paminėta labai iškilmingai: senosiose kapinėse, Ramybės parke, Vytauto prospekte, buvo atidengtas įspūdingo grožio paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai.
Paminklo autoriai skulptorius Vidmantas Gylikis ir architektai Jonas Anuškevičius bei Vytenis Inokaitis. Paminklas yra 5,5 m. aukščio, pagamintas iš vario, žalvario ir bronzos. Jis simbolizuoja ne tik skausmą, bet ir dvasinę stiprybę, visų motinų, kurios iškentė savo sūnų, patekusių į lagerius, tremtį, tragišką dalią.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga jau keletą metų rinko aukas paminklui, kuriuo būtų įamžinta ir pagerbta Lietuvos partizano Motina. Monumentas Kaune iškilo už lėšas, kurias paaukojo privatūs Lietuvos piliečiai ir užsienio šalių lietuvių bendruomenės.
Paminklo aplinką įsipareigojo sutvarkyti Kauno miesto savivaldybė ir šiam tikslui skyrė 50 tūkst. litų.
LPKTS valdybos pirmininkas Antanas Lukša, kalbėdamas paminklo atidengimo iškilmėse sakė: „Tai buvo pati didžiausia mano svajonė, džiaugiuosi, kad ji pagaliau įgyvendinta. Paminklas turėjo būti atidengtas Motinos dieną, tačiau užtruko leidimo derinimas su paveldo specialistais”.
„Su dideliu malonumu kūriau šį paminklą. Jeigu būtų gimęs anksčiau, tubūt ir aš, kaip kiti kovotojai, būčiau gulėjęs ant grindinio”,- sakė skulptorius V. Gylikis.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, dauguma miesto tarybos narių. Atvyko Atkuriamojo Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, LR Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas ir kiti.
„Sveikinu šio paminklo sumanytojus ir įgyvendintojus. Partizanai, savanoriai – tai yra ypatingas tikrovės reiškinys. Iškilus pavojui, lietuvės Motinos išlydėjo savo sūnus į kovą ir sakė: “Sūneli, apgink savo kraštą”. Vėliau tai pasikartojo. Išleido du, tris, penkis sūnus, visi žuvo, tačiau net ir tada Motina nepalūžo. Štai kokia Motinos meilė, tai kažkas daugiau… Šiandien pagerbiame Motinų skausmą. Reikia gyventi taip, kad niekas šito neužmirštų. Būtų gerai, kad čia ateitų motinos su dabar augančiais vaikais”, – sakė profesorius Vyt. Landsbergis.
„Brangiausi žodžiai Tėvynė, Laisvė, Motina. Partizanų motinoms teko labai sunki dalia, todėl malonu, kad šis paminklas įamžina jų skausmą ir didelę pagarbą joms. Dažnai paskutinis pasimatymas motinai su sūnumi buvo miestelio grindinys, kur gulėjo išniekinti partizanų kūnai. Motinos net ir tada turėjo neišsiduoti, kad tai jų sūnūs.
Tauta, nežinanti savo praeities, negali teisingai vertinti nei šiandienos, nei ateities.
Gaila, kad ilgai užtruko derybos su paveldo saugotojais. Kartais negalima suprasti, kas saugoma, ar žvaigždės ant Vytauto (Aleksoto) tilto, ar tikros paveldo vertybės. Kitas paminklas Kaune turėtų būti Popiežiui Jonui Pauliui II.
Dėkoju politiniams kaliniams ir tremtiniams už sumanymą, už šį paminklą. Dėkoju jums už iškovotą laisvę, – sakė meras A. Kupčinskas.
„Esu sujaudintas. Ir man teko garbė perkirpti paminklo atidengimo juostelę. Iš mano rankų ji pateks į Tremtinių muziejų. Motinoms turi būti ypatinga pagarba, nes jos išleidžia savo vaikus į gyvenimą. Partizano motina tikrai nusipelnė paminklo. Pažadu, kad šią vietą lankysime, čia vyks įvairūs renginiai. Ačiū sumanytojams. Telaimina jus Dievas”, – sakė Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Artūras Leita.
Į paminklo atidengimo iškilmes atvyko labai daug kauniečių. Renginio pabaigoje prie paminklo kauniečiai padėjo labai daug gėlių, sužibo Lietuvos vėliavos spalvų žvakelės. Skambėjo Lietuvos himnas. Nuaidėjo trys salvės: už Lietuvą Tėvynę, už motinų pasiaukojimą ir už amžiną pagarbą kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Paminklą pašventino kariuomenės kapelionas Tomas Karklys.
Vėliau pilnutėlėje Karininkų ramovėje buvo pristatyta Stanislovo Abromavičiaus knyga „Partizanų Motinos”.
