Kultūrizmas yra įvairiai vertinamas sportas. Vieni stebisi raumenimis ir sportininkų ištverme, kiti teigia, kad tai tik maisto papildų ir steroidų rezultatas.
Kultūristai bando išsisukinėti nuo tiesaus atsakymo ir prasitaria tik tiek, kad mityba sudaro 80 procentų išvaizdos.
Kaip užsiauginami raumenys?
Kultūristai maitinasi 5 – 6 kartus per dieną tam, kad būtų palaikomas aukštas metabilizmo lygis (greitas ląstelių augimas). Taip pat labai svarbu yra valgyti vienodais laiko intervalais. Maitinimosi racioną sudaro baltymais praturtintas maistas, o mažiausiai vartoja maistą, kuriame yra daug riebalų. Dažniausiai kultūristai renkasi tokius produktus: liesa mėsa, kalakutiena, vištiena, valgo daug kiaušinių. Prieš varžybas kultūristas savo organizmą išvalo nuo vandens arba kitaip ,,džiovinasi”. Ši sporto šaka yra brangi, o valstybė jai finansavimo neskiria. Kultūristai teigia: ,,Investuojam į raumenis, o maistui per savaitę išleidžiam apie 300 litų ir dar šiek tiek maisto papildams”. Kultūristai suvartoja apie 3000 kalorijų per dieną ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei įprastai turi suvartoti žmogus. Neatsiejama kultūristų mitybos dalis yra maisto papildai iš jų populiariausi: išrūgų baltymai, kreatinas, glutaminas, nesočiosios riebalų rūgštys. Maisto papildai yra būtina sąlyga norint tapti stipresniu ir didesniu, nei iš tiesų esame. Kultūristas Alvydas Januškevičius sako: ,,Visas profesionalus sportas yra dalinai paremtas stipriu maisto papildų naudojimu, kurie yra skirti tik sportininkams”. Išrūgų baltymai – geriau skatina baltymų sintezės procesą, dėl kurio padidėja raumenų apimtys. Maisto papildas kreatinas skirtas pagerinti sportinį rezultatyvumą ir padidinti treniruočių programų intensyvumą. Glutaminas viena iš svarbiausių amino rūgščių, kuri palaiko anabolinius procesus raumenyse ir apsaugo organizmą nuo griaunančios persitreniravimo įtakos. Kai organizmas gauna tam tikrų riebalų rūgščių – galima atsikratyti papildomų kilogramų. Įrodyta, kad Omega-3 ir Omega-6 riebiosios rūgštys (polinesotieji riebalai) – skatina organizmą deginti žalingus riebalus. Taip pat labai svarbu – vanduo. Jis yra ląstelių augimo pagrindas ir padeda greičiau įsisavinti maisto medžiagas ir papildus. Kultūristai, kurie sveria virš 100 kg, turėtų išgerti bent 3 litrus vandens. Kultūristai negali pamiršti ir miego, kuris jiems yra būtinas. Miegas yra pagrindas raumenų augimui, todėl be miego tinkamų raumenų neužsiaugins joks sportininkas. Rekomenduojama naktį miegoti apie 8 valandas, o diena reikėtų dar numigti apie porą valandų.
Kultūristai be to, kad labai griežtai prižiūri savo mitybą taip pat ir labai daug treniruojasi. Tai jie daro 4 – 6 kartus per savaitę, kas dieną po maždaug dvi valandas. Kultūristai kitaip nei kitų sporto šakų atstovai per treniruotes treniruoja vieną, kartais dvi ar tris raumenų grupes. Įvairių pratimų tikslas yra jėgos lavinimas ir raumenų išryškinimas. Kultūristai pratimus atlieka su svarmenimis, štanga arba specialiais treniruokliais. Dažniausiai pasitaikančios traumos: stuburo, raumenų patempimai išvaržos. Norint išvengti traumų, kaip ir kitose sporto šakose, būtinas apšilimas ir tinkamas pasiruošimas.
Kultūrizmas atviras visiems
Varžybose dalyviai skirstomi į amžiaus ir svorio kategorijas. Taip pat kultūrizmu užsiima vaikai, bei neįgalieji tačiau Lietuvoje pastarosios kultūrizmo rungtys dar nėra labai populiarios. Kaip bebūtų keista, kultūrizmu užsiėminėja ir moterys.
Užsiimant kultūrizmu varžybose galima pasirinkti norima sporto rungtį, kurių pasirinkimas yra didelis: kultūrizmas, klasikinis kultūrizmas, fitnesas, atletinis fitnesas, kūno fitnesas, bikinis. Dažnai žmonės neskiria kultūrizmo nuo fitneso. Kultūristas Alvydas Januškevičius šiuo klausimu teigia: ,,Kultūristai demonstruoja savo raumenis, kurių geram įvertinimui reikalingas kuo didesnis jų proporcingumas, o fitneso varžybose dalyvaujantiems dalyviams svarbu ne tiek raumenų masė kiek plastika”.
Varžybos vyksta du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Kaip ir daugelyje šalių taip ir Lietuvoje sportininkai dėl patekimo į pagrindines varžybas turi kovoti regioniniu mastu vykstančiose varžybose. Tuo siekiama pakelti varžybų lygi ir išvengti tokių kurioziškų situacijų, kuomet Europos čempionas turi varžytis su dar tik savo karjerą pradedančiu entuziastu. Taip pat regioninių varžybų metu jaunieji sportininkai turi didesnius šansus parodyti savo sugebėjimus ir gal net laimėti apdovanojimų. Vilniaus kultūrizmo ir fitnio klubų sąjunga kartasi rengia varžybas, kuriose gali dalyvauti tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Tai puiki galimybė pasitikrinti jėgas ir geriau pasiruošti tarptautinėms varžyboms.
Pasirodymo metu naudojamas tepamas arba purškiamas grimas. Jis tepasi dėl ryškaus apšvietimo scenoje, išryškina šešėlius, todėl idealiai matosi visas raumenynas. Be grimo tiek raumenų nepamatytume. Lipant ant scenos svarbu ne tik nepriekaištinga išvaizda, tačiau iš žmogaus asmeninės savybės.
Amžiaus cenzo šiame sporte nėra ir to puikus įrodymas, nesenai į profesionalų kultūrizmą grįžęs, 83 metų Raymondas Moonas.
Kultūrizmas – sportas, kuriame laimi ne greitis, o grožis. Šie sportininkas visada turi galvoti ką valgo, kiek miega ir kaip sportuoja, kad išliktų visada gražūs. Gražus kūnas sėkmę atneša ne tik per varžybas, jaunai atrodantys ir labai stiprūs vyrai dažnai susilaukia didelio moterių dėmesio.
