Įpusėjus rugpjūčiui stipriau nei bet kada gamtoje pasijunta permainų nuotaikos, suintensyvėja laiko kaitos pojūtis, kurį ir bandė fiksuoti į menininkų plenerą „Laiko spiralė“ suvažiavę Kauno rajono tautodailininkai ir profesionalūs kūrėjai iš Kauno. Paskutinį vasaros savaitgalį A. ir J. Liekių sodyboje apsigyvenę kūrėjai ieškojo laiko ženklų turtingame Nevėžio slėnio gamtovaizdyje, atgimimo laukiančio Kačiūniškės dvaro kieme ir trupančiuose buvusio vienuolyno kuoruose. Dar kiti kūrybinio įkvėpimo ieškojo ankštame sovietinius laikus menančiame autobusiuke, simboliškai nuskambančiu pavadinimu „Turist“.
Kūrybinėse interpretacijose net pavėsinės tvora lėtai į priešingas puses ropojančios sraigės tapo nuolat išsprūstančio, žmogui nesuvaldomo laiko simboliu. Šiai filosofinei kategorijai savito svorio suteikė ir apie pusantro šimto kilogramų sveranti akmeninė skulptūra, kurią šmaikštaudamas autorius Tomas Žukauskas pavadino „Nešk mane“. Net specialiai išskaptuoti rankų delnai, kad patogiau būtų galima paimti akmenį, ir smakrui pasidėti nušlifuota atbraila bei vieta krūtinei nepalengvino naštos drąsuoliams, bandžiusiems per parodą pakelti skulptūrą. Net medinukas Ežiukas Romas (taip jį sodybos šeimininko garbei pavadino medžio skulptorius Adolfas Teresius), rankose laikydamas šaltkalvio raktą, liko stovėti J. Liekio sodyboje tarsi Laiko Inžinierius.
Kodėl šiam plenerui pasirinkta laiko tema, pasak renginio organizatorės VšĮ Kačiūniškės dvaras direktorės Linos Galdikienės, tarsi savaime aišku. „Laiku pulsuoja kiekviena gyvenimo detalė. Jis yra visur ir visada. O spiralė primena, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai, kas buvo, įvyko, vėl pasirodo, sugrįžta, tik kita forma, kitame lygmenyje. Laike vyksta įdomiausios transformacijos, kaip tik tai ir matome kūrėjų darbuose“, – pasakojo L. Galdikienė, stebėjusiu kūrybinius menininkų procesus nuo pirmų potepių.
Birželį Kauno rajono dvarų pristatymo renginyje duetu kūrę dizaineris floristas Modestas Vasiliauskas ir tapytoja Ieva Liesytė šįkart plenero pabaigoje vykusioje parodoje pristatė atskirus kūrinius – greta rudenišką koloritą atspindinčios kukurūzų, obuolių, putino uogų ir šakų kompozicijos įsikūrė tamsių tonų žibaliniai žibintai. Aplink sodybą plytintys kukurūzų laukai patraukė ir Aistės Raugalienės dėmesį. Dažniau iš stiklo kurianti menininkė šįkart pasirinko aliejinius dažus. Kartu kūrė Lina Paknytė Šetkuvienė, Laura Steponavičiūtė, Eligija Kustinskienė, Agnė Liškauskienė.
Kritišką fotoobjektyvo žvilgsnį į pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį reikšmingų istorijos datų šventimą nukreipė Odeta Buragaitė: „Visa tai tarsi muilo burbulai. Man atrodo keistai, kai visa Lietuva, didžiuodamasi savo kaip valstybės vardu, šventiškai mini datą, kai vargšui misijonieriui buvo nukirsta galva“. Fotomeninkų gretas taip pat papildė Eugenijus Kupriščenko.
Net 37 kūrėjus subūręs pleneras organizatoriams, VšĮ Kačiūniškės dvaras direktorei, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistei Birutei Savickienei, sodybos šeimininkams Liekiams, tapo ne tik išbandymu menininku gausa, bet ir eksperimentas, kurio metu dialogo ieškojo tautodailės ir profesionaliojo meno atstovai. Atidarant plenerą, Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė džiaugėsi, kad rajono kūrėjai turi galimybę artimai pabendrauti su žmonėmis, pasirinkusiais menininko profesiją, pasisemti žinių, patirties, pamėginti į meno pasaulį pažvelgti profesionalo akimis. Plenero globėjas Savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius, per atidarymą pajuokavęs, kad valdininkai menininkams neturi trukdyti kurti, galutinio rezultato atvyko pasižiūrėti tik į uždarymą ir buvo maloniai nustebintas, kad per tokį trumpą laiką sukurta tokia žanrinė ir stilistinė įvairovė.
Vėsų vakarą diskusiją apie kūrybą ir meną išprovokavęs grafikas Algimantas Snarskis ragino kūrėjus drąsiau atsiverti pasauliui, neužsisklęsti savyje, domėtis meno istorija ir šiuolaikiniame mene vykstančiais procesai, stebėti, lavinti meninį skonį ir mokytis iš geriausių meno pavyzdžių. Nesvarbu, kokiam stiliui atstovauja kūrėjas, ji turi nuolat tobulinti savo braižą. Garsus grafikas jau ne pirmą kartą lankėsi Kačiūniškės dvaro apylinkėse, yra sukūręs grafikos technika atliktų dvaro pastato atvirukų kolekciją. Jis apgailestavo, kad grafika itin kaprizingas darbas, reikalaujantis sterilios aplinkos, todėl negalėjęs nuolat būti sodyboje ir kuriam laikui tekę užsidaryti savo studijoje.
Parodai, kuri tapo šventiniu plenero akcentu, pateikė kultūros centro Piliuonos tautodailės studijos, Olego Karavajevo tapybos studijos Garliavoje kūrėjai, Sigitas Jakubaitis, medžio skulptorius Adolfas Teresius, su garliaviečių studija artimai bendraujaujantis Dalininkų sąjungos narys tapytojas Vytautas Lagunavičius. Anksčiau sukurtus darbus pristatė tekstilininkė IrenaMickevičienė, medžio skulptorius Genutis Dudaitis. Dėl techninių nesklandumų keramikas Stasys Galistas negalėjo įgyvendinti savo kūrybinių sumanymų, tačiau tautodailininkas nenusiminė ir į rankas paėmė filmavimo kamerą.
Gęstančios vasaros naktų vėsą išdrusius iškęsti plenero dalyvius organizatoriai nustebino pakviesdami pakeliauti po naktinį dangų. UAB IDD atgabenti teleskopai pakylėjo naktinėtojus į naujas erdves, o įspūdingas dangaus kūnų vaizdas kai kuriems kūrėjams pasiūlė naujų kūrybinių idėjų.
Kauno rajono savivaldybės informacija
