Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje trečiadienį vyko jau trečiasis laikinosios komisijos dėl pastato Laisvės al. 90 pastato rekonstrukcijos posėdis.
Tyrimas dėl šio pastato pradėtas gavus Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko raštą bei kilus visuomenės pasipiktinimui dėl akivaizdaus architektūrinio Laisvės alėjos kontekstualumo pažeidimo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė sudarė komisiją ištirti rekonstrukcijos aplinkybes.
Po ilgų kvietimų bei prašymų šiame posėdyje pasirodė pastato autorius, architektas Virginijus Juozaitis. Prie jo prisijungė ir iš užsienio grįžęs projekto užsakovas, verslininkas Rimantas Meška.
Į beveik sausakimšą salę atvyko ir visa Kauno architektų bei urbanistų ekspertų taryba (KAUET), kurią sudaro tokie Lietuvai nusipelnę specialistai, kaip urbanistikos istorikas, habil. dr. Algimantas Miškinis, prof. habil. dr. Vladas Stauskas, architektai Audrys Karalius, Algimantas Kančas bei kiti. Ši, patariamąjį balsą turinti komisija, dar 2008 metais vertino Laisvės al. 90 projektą.
Posėdyje buvo svarstoma pastato įtaka aplink esantiems kitiems skvero objektams, atsakingų asmenų įtakos ir atsakomybės klausimas bei Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovės Irenos Vaškelienės raštas, kuriuo buvo siekta nušalinti laikinosios komisijos pirmininką Algimantą Degutį, tačiau kaltinimai šališkumu ir išankstinės nuomonės susidarymu buvo atmesti.
Susirinkusiems buvo pateiktas maketas, vaizduojantis jau užbaigtą pastatą. Pastebėta, kad maketas beveik niekuo nesiskyrė nuo dabar stovinčio stiklinio anstato.
Dar 2008 susirinkusi KAUET nubalsavo už tai, kad pastatas turėtų būti plastiškas, išlaikomas jo tūris. Taip pat priešprojektinėse stadijose šiai tarybai pateiktuose dokumentuose buvo vaizduojama, kad bus išsaugotas frontonas, anstatas bus dengtas šviesiu stiklu bei nedominuos skvere. Ilgai kalbėję bei diskutavę architektai vienbalsiai teigė, kad jiems buvo parodytas visai kitas projektas, nei dabar stovintis pastatas bei pabrėžė, kad jiems nebuvo pateiktas techninis projektas.
„Labai džiugu girdėti miestiečių norą matyti savo miestą gražų. Japonijoje architektai renkasi užsakovus, atsižvelgdami į jų kultūrinį ir asmenybės vertinimą. Ar iš tikrųjų modernizmas matuojamas stiklu? Architektūra – tai menas ir mokslas formuoti aplinką. Šis pastatas nekristų taip į akis, jei nestovėtų skvere, kuriame yra Vytauto Didžiojo paminklas, istorinis savivaldybės pastatas“, – apgailestavo profesorius Vladas Stauskas.
Baigdami savo pasisakymus, KAUET nariai perskaitė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad neturėjo galimybės stebėti tolimesnio pastato projekto kitimo proceso. Architektai priminė, kad autorinė architektūra yra autorinė atsakomybė.
Komisija, išklausiusi KAUET narių pasisakymus bei nuomones, suteikė žodį projekto autoriui Virginijui Juozaičiui, kuris vėl kartojo, kad pastatas nėra baigtas, „nenuimti skydai“. Pasak autoriaus, „jis negalėjo kitaip padaryti šio projekto“. Posėdyje pasisakęs pastato užsakovas teigė, kad vykdė visų žinybų reikalavimus ir kad „pastato idėja kilo visų iškiliausių architektų pasitarime“, tačiau nesugebėjo jų įvardinti.
Po trumpos pertraukos komisija pateikė klausimus Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno padalinio vadovei I. Vaškelienei bei projektą prižiūrėjusiai jos pavaldinei Rymantei Gudienei.
Komisijos pirmininką A. Degutį sudomino rengtame projekte padarytas įrašas, kad „statybos metu frontonas tapo nestabilus dėl atliekamų darbų“. Vyriausioji specialistė, rengusi bei derinusi abu projekto variantus, atsakinėjo į klausimus itin nepagarbiai arba vengdavo tiesaus atsakymo. Paklausta, kodėl leista nugriauti frontoną, vyriausioji specialistė pateikė, jos teigimu, ekspertų išvadas dėl frontono būklės – paprastą popieriaus lapą, pasirašytą vienos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus.
Komisija turėjo klausimų dėl neišsaugoto pastato tūrio, aukštingumo bei pačio projekto aprašymo stiliaus – čia, pasak komisijos narių, daug kur žaidžiama žodžiais, yra daug neaiškių, viena kitai prieštaraujančių vietų.
Besibaigiant posėdžiui komisijos pirmininkas A. Degutis parodė didžiulį segtuvą su visais projekto brėžiniais, dokumentais. Segtuve buvo gausybė geltonų priklijuojamų lapelių – kiekvienas iš jų reiškė neaiškumą, kuris bus nagrinėjamas per ateinančias dvi savaites.
Kitas laikinosios komisijos posėdis planuojamas balandžio 19 dieną, 10 val.
