Leidėjai teigia, kad lietuviškų knygų leidyba smunka, o pagerinti padėtį galima būtų, jei bibliotekos pirktų daugiau naujų knygų.
“Lietuvoje mes suskaičiuojame kiek daugiau negu 2000 bibliotekų. (…) Jeigu kiekviena biblioteka įsigytų bent pusę išleidžiamos knygos, šiandien nebekalbėtume apie kažkokias problemas, apie knygų leidybos sektoriaus susitraukimą, apie išleidžiamų knygų pavadinimų mažėjimą”, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Kaip rodo įmonių mokumo riziką vertinančios bendrovės “Creditreform Lietuva” analizė, grožinės literatūros knygų (skaičiuojant pavadinimais) išleista 25 proc., populiariosios literatūros – 13 proc., o mokomosios literatūros – 41 proc. mažiau negu 2008 metais. Tiražų vidurkis per dešimtmetį sumenko nuo maždaug 2100 iki 1200 egzempliorių.
Bendrovės direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, leidybos sektoriuje “krizė tęsiasi aktyviai”: tik kiek daugiau negu pusė leidybos įmonių yra pelningos, daugelio jų apyvarta mažėja, atleidžiami darbuotojai.
“Nors visi sakome, kad krizė pasibaigė, deja, bet yra liūdna sritis – leidybos sritis, kurioje krizė tęsiasi aktyviai. (…) Įmonės dar sukasi iš savo vidinių pajamų, bet faktas yra tas, kad neuždirbant pelno, rezultatą galima artimiausiu metu prognozuoti. Autoriai nerašo todėl, kad nėra premijų, leidėjai neleidžia dėl to, kad nėra tiražo. Paradoksas yra tas, kad nelieka ką skaityti skaitytojams”, – sakė S.Žilinskas.
Leidėjai taip pat kėlė problemą, kad vidurinėse, aukštosiose mokyklose masiškai paplitusi knygų kopijavimo kultūra.
Įvairia leidyba šiuo metu užsiima 588 įmonės, iš jų knygas leidžia 170 leidyklų.
