© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija priešinasi siūlymui Europos Sąjungos (ES)užsienio politikos vadove skirti Italijos užsienio reikalų ministrę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini), nerimaudama dėl prorusiškos politikos ir kritikuodama menką patirtį.

Apie Lietuvos nepritarimą antradienį, likus dienai iki Europos Sąjungos (ES)viršūnių susitikimo, viešai pareiškė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis teigė šį klausimą aptaręs su prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tradiciškai atstovaus Lietuvai vadovų susitikime Briuselyje.

“Kiek aš žinau, Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūra nebus palaikyta”, – LRTradijui sakė premjeras.

Pirmadienio pavakare šiuo klausimu Prezidentūroje įvyko neskelbtas pasitarimas su konservatoriais Andriumi Kubiliumi, Audroniumi Ažubaliu ir socialdemokratu Gediminu Kirkilu.

“Pasitarėme dėl pozicijų, kadangi artėja svarbūs sprendimai. Sutarėme dėl tam tikrų veiksmų logikos. Mums iš tikrųjų kelia nerimą vadinamojo aukštojo atstovo pozicija, sieksime, kad tokio posto neužimtų asmenys arba tokių šalių atstovai, kurie mums gali sukelti įtarimą, kad gali būti per daug nuolankūs Rusijai”, – BNS sakė A.Kubilius.

Anot jo, apsitarta ir dėl galimų kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą.

“Šiuo klausimu taip pat svarbu turėti bendrą poziciją ir siekti tokių tikslų, kurie Lietuvai ir mūsų regionui būtų tinkami”, – teigė A.Kubilius.

Iki šiol Baltijos šalių ir Lenkijos pareigūnai atsisakydavo viešai komentuoti konkrečius kandidatus į ESužsienio politikos vadovo pareigas. Šiuo metu ESvyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas eina Britanijos atstovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton).

D.Grybauskaitė, pirmadienį spaudos konferencijoje paklausta apie Lietuvos poziciją dėl italės, atsakė, kad šį postą užimantis asmuo turi “koordinuoti visų nuomonę, o ne duoti siaurą arba labai kontroversišką poziciją, ypač Ukrainos atžvilgiu”, tačiau atsisakė minėti konkrečią pavardę.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas)BNSsakė, kad vyriausiasis įgaliotinis turi būti patyręs užsienio politikoje ir “suprasti saugumo situaciją, Baltijos jūros regiono riziką ir galimybes”, bet į klausmą apie italę taip pat neatsakė.

Pasak politologo Tomo Janeliūno, tik šiemet Italijos užsienio reikalų ministre paskirta F.Mogherini daugiausia kritikos sulaukia dėl darbo patirties trūkumo ir tikėtino prorusiškumo.

“Italija apskritai yra dažnai laikoma Rusiją remiančia šalimi, o socialistai Italijoje – juo labiau. Jiems atstovaujantis asmuo greičiausiai būtų gana palankiai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu”, – BNSantradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas T.Janeliūnas.

“Europos Sąjungai artimiausiu metu turbūt nebus svarbesnio klausimo nei Rusijos klausimas. Natūralu, kad čia reikia ypatingai stipraus žmogaus, išmanančio Rusiją ir gebančio nenuolaidžiauti, nepasiduoti Rusijos manipuliacijoms”, – teigė jis.

F.Mogherini iškilimą lėmė tai, kad, siekiant balanso, aukšti ESpostai skirstomi atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip priklausomybė politinei partijai ir lytis. Sutarus dėl dešiniųjų atstovo Jeano Claude’o Junckerio (Žano KlodoJunkerio) skyrimo Europos Komisijos pirmininku, užsienio politikos vadovo pozicijai geriausiai tiko moteris, atstovaujanti kairiesiems.

“Žiūrima ne į kažkokias asmenines savybes, kompetencijas, o grynai biurokratiškai formaliai kalbama, kad į šią poziciją reikėtų kairiosios partijos ir moteriškos lyties atstovės. Kai kam tai atrodo netinkamas kriterijus, tarsi ESviršūnėlė nuvertina vyriausiojo įgaliotinio svarbą”, – sakė T.Janeliūnas.

Tarp galimų kitų kandidačių yra minima Bulgarijos atstovė Europos Komisijoje Kristalina Georgijeva. Lietuvos pareigūnai tikisi, kad ji gali būti kompromisinė kandidatė.

Jei konsensuso pasiekti nepavyks, ESšalys narės gali surengti balsavimą pagal sudėtingą kvalifikuotos daugumos sistemą. Joje 352 balsai paskirstomi kiekvienai valstybei priklausomai nuo jos dydžio. Kandidatūrai užblokuoti reikalingi 93 balsai. Lietuva turi septynis balsus, o visos Baltijos šalys ir Lenkija kartu – 42 balsus.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: