Lietuvos verslininkai, apsilankę Katare, sako, kad šioje šalyje yra daug neatrastų galimybių Lietuvos verslui, bet sėkmingą veiklą šioje šalyje gali apsunkinti nepalankūs vietos įstatymai ir kultūriniai skirtumai.
Kartu su kitų verslininkų grupe šioje nedidelėje, dujomis ir nafta turtingoje, arabų šalyje apsilankė ir informacinių technologijų srityje dirbančios įmonės Baltijos informacinės sistemos (BIS) atstovai.
Daugiausia saugumo sistemas atominėms elektrinėms kuriančios įmonės atstovai domėjosi galimybėmis bendradarbiauti su vietinėmis dujų ir naftos gavybos bendrovėmis, kurioms saugumas taip pat yra labai svarbus.
Lietuviai ne tik užmezgė naudingų kontaktų, bet ir turėjo progą iš arčiau susipažinti su šia gana egzotiška šalimi ir jos verslo sektoriumi.
„Katare yra tik apie 300 tūkstančių piliečių ir apie 1,5 mln. imigrantų darbininkų. Šios šalies piliečiai praktiškai dirba tik valstybiniame sektoriuje, be to, sulaukia labai daug įvairiapusiškos paramos iš valstybės. Pavyzdžiui, susituokę iš valstybės gauna žemės, namą ir nemokamą elektrą bei vandenį“, – pasakojo BIS technikos direktorius Žilvinas Binisevičius.
Privačiame sektoriuje paprastesnius darbus atlieka atvykėliai iš Indijos, Pakistano, kitų arabiškų ar Azijos šalių, o aukštesnės kvalifikacijos specialistai atvyksta iš Vakarų – Europos, JAV, Australijos.
„Katare galioja mums neįprasta ir gana egzotiška laidavimo sistema. Jei užsieniečiai nori čia vykdyti veiklą, privalo samdyti vietines įmones, kurios atlieka tarpininkių vaidmenį arba reikia įsteigti įmonę šioje šalyje, o jos kontrolinį akcijų paketą (51 proc.) turi valdyti vietos partneriai.
Šie vietiniai partneriai taip pat turi prisiimti atsakomybę ir įvairiose situacijose laiduoti už Katare veiklą vykdančius užsieniečius. Panaši tvarka galioja ir atvykusiems į dirbti į šią šalį: be vietinio laiduotojo, užsieniečiui nepavyks nei atvykti į šią šalį, nei susirasti darbo, atsidaryti sąskaitos banke ir taip toliau“, – pasakojo Ž. Binisevičius.
Naftos ir dujų turtingos šalies miestuose netrūksta prabangių automobilių, tviskančių parduotuvių ir prašmatnių dangoraižių. Tiesa, didelė dalis jų stovi tušti, tačiau ir toliau statomi nauji.
„Jų toks supratimas. Jie turi daug pinigų, todėl juos domina didelės, bet sąlyginai paprastos investicijos. Kataro verslininkų beveik nedomina sudėtingi projektai, susiję su aukštosiomis technologijomis. Tiek savo šalyje, tiek užsienyje jie kur kas mieliau linkę investuoti į stambius nekilnojamojo turto projektus, bet tik tokius, kur reikalingos šimtamilijoninės sumos: dangoraižius, stadionus, dirbtines salas“, – pastebi Baltijos informacinių sistemų atstovas.
Kataras rengiasi 2022 metais ten įvyksiančiam pasaulio futbolo čempionatui. Iki to laiko šioje šalyje bus pastatyti 9 nauji futbolo stadionai, Dohos mieste bus nutiestas metro, o naujas geležinkelis sujungs pagrindinius Kataro ir kaimyninių šalių (Omano, Jungtinių Arabų Emyratų, ir Saudo Arabijos) miestus nauju geležinkeliu. „Tad verslo galimybių tikrai daug, tik reikia dirbti“, – reziumuoja pašnekovas.