Tokių didelių pokyčių kaip bankininkystės sektorius nuo 2009 metų kaži ar turėjo nors vienas kitas. Nepaisant to, kad bankai per paskutiniuosius 15 mėnesių (nuo 2009 metų) patyrė net 3,2 mlrd. Lt nuostolio, tačiau žvelgiant į vykusius procesus, galima atrasti ir teigiamų pokyčių. Apie mažėjančią priklausomybę nuo išorės, t.y. Skandinaviškų bankų finansavimo dar lapkritį teiravomės Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo, aptarėme mažėjančią skolų naštą lietuviams, o krintančios palūkanų normos buvo viena dažnesnių temų. Šį kartą bandysiu kompleksiškai ir vizualiai perteikti bankinės sistemos struktūrą ir joje įvykusius pasikeitimus.
Kaip ir kiekvienas įmonės balansas, taip ir bankinio sektoriaus struktūra turi dvi puses: turtą vienoje pusėje ir įsipareigojimus bei nuosavybę kitoje. 2010 metų kovą bankų turtas sudarė 89 mlrd. Lt ir beveik siekė 100% nuo BVP. Per metus bankų turtas susitraukė 3 mlrd. Lt, tačiau bankų įsipareigojimai – dvigubai daugiau. Todėl bankų nuosavybė, kuriai Lietuvos bankas priskyrė ne tik kapitalą, bet ir atsargas bei atidėjinius blogoms paskoloms ir kitam turtui, turėjo kompensuoti šį kritimą. Ji per 15 mėnesių dėl nuostolių mažėjo 3,2 mlrd. Lt, įvairiomis kapitalo didinimo formomis augo 1,75 mlrd. Lt, tad likęs padidėjimas sietinas su atidėjiniais.
Tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos. Įvairių formų paskolos valdžiai tebuvo 5% nuo bankų turto. Gana reikšmingą turto dalį sudarė išorės turtas.
Turto pokyčiai bankų balansuose buvo labai dideli. Suteiktos paskolos mažėjo net 8,5 mlrd. Lt, dalis šio mažėjimo įvyko dėl nurašymų. Paskolos valdžiai tiriamu laikotarpiu augo ne itin reikšminga, mažesne nei 1 mlrd. Lt suma, o per pusmetį ji susitraukė 240 mln. Lt. Kita vertus, išorės turtas padidėjo daugiau nei 3 mlrd. Lt. Tikėtina, kad Lietuvos bankai galėjo investuoti į užsienio valstybių vyriausybių vertybinius popierius arba su motiniais bankais susijusius skolos instrumentus.
Bankų įsipareigojimų ir kapitalo pusė patyrė rimčiausių pokyčių. Didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro indėliai, 3% – valdžios. Itin didelė dalis, net 37% įsipareigojimų priklauso nuo išorės. Tiesa 2008 metų pabaigoje ši dalis buvo net 46%. Didelio disbalanso susidarymas buvo viena krizės mūsų šalyje priežasčių, nes paskolų portfelis dėl to pūtėsi ne pagal valstybės išgales.
Iš žemiau esančio grafiko matyti, jog valdžios indėliai išaugo 1,5 mlrd. Lt, o per paskutinįjį pusmetį net 2,8 mlrd. Lt. Žinoma, to priežastis – užsienyje išplatintų euroobligacijų emisijos, tačiau jos buvo viena iš priežasčių, leidusių sumažinti įtampą tarpbankinėje skolinimosi rinkoje, kas lėmė iki rekordinių žemumų kritusį VILIBOR. Galima sakyti, jog tokiu būdų valstybė gelbėjo verslą ir gyventojus nuo aukštų palūkanų, tačiau palūkanų sąnaudas prisiimdama ant savęs. Norisi tikėtis, jog gyventojai bei verslas tai įvertins atsigaunančiu vartojimu ir kuriama pridėtine verte, bei sumokės daugiau mokesčių į biudžetą už šią pagalbą. Kad ir kaip būtų keista, gyventojai sunkiu ekonomikai metu surado papildomus 2 mlrd. Lt, kuriuos padėjo kaip indėlius bankuose. Itin matomas labai ryškus pokytis – išorės įsipareigojimų sumažėjimas net 9,4 mlrd. Lt, 7,4 mlrd. Lt iš jų – per paskutiniuosius pusę metų. Įvertinus išaugusį išorės turtą, grynieji išorės įsipareigojimai susitraukė net 12,6 mlrd. Lt. Tokia pinigų suma buvo išimta per bankus iš Lietuvos ekonomikos bei „išsiųsta“ užsienin, kuri tikrai neprisidėjo prie BVP augimo ar mažesnio kritimo.
Žiūrėdami į ateitį, galime vėl tikėtis priešingų pokyčių. Paskolų ir indėlių santykis pasidarė priimtinesnis, bankuose atsirado likvidumas, todėl naujai išduodamų paskolų apimtys turėtų augti. Kol paskolų maržos Lietuvoje vis aukštos, motininiai bankai dar ir skubins Lietuviškuosius skolinti. Tuo tarpu iki rekordinių žemumų kritusios indėlių palūkanos gyventojų nebeskatins taupyti, tad tikėtinas nuosaikus indėlių mažėjimas arba stabilizacija.
Vaidotas Rūkas
Teigiamos naujienos Lietuvoje
