Atsigaunantis eksportas, reikšmingas biudžeto deficitas ir didelio masto ES pinigų panaudojimas biudžete leido Lietuvai pristabdyti ūkio kritimą, tačiau nemaža dalis problemų yra neišspręstos, o atidėtos ateičiai, pastebi „Swedbank” analitikai. Sudėtingiausia krizės dalis jau įveikta, tačiau vis dar neaišku, kurį – laipsniškąjį „U” ar lėtąjį „L” raidės formos – atsigavimo scenarijų patirs Lietuvos ekonomika 2010 ir 2011 metais. Akivaizdu, kad su didžiausiomis problemomis susidurs socialinio draudimo sistema, kuriai būtinos greitos strateginės reformos.
Naujausioje „Swedbank” parengtoje Švedijos ir Baltijos valstybių makroekonomikos apžvalgoje banko analitikai paliko tas pačias pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes – šalies BVP 2010 metais, tikėtina, sumažės 0-2 proc., o 2011 metais išaugs apie 3 proc., nedarbas šalyje šiemet pasieks 16 proc. Tačiau banko ekspertai padidino eksporto augimo 2010 metais prognozes iki 6 proc. ir mano, kad importas šiemet taip pat augs 3 proc.
„Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių – Europos valstybių – ekonomikos kol kas atsigauna lėčiau nei JAV, Japonija ar Kinija, todėl tikėtis šalies ūkio augimo šiais metais yra sunku. Toliau krentantis vidaus vartojimas, kuriam įtaką daro didelis nedarbas bei mažėjančios žmonių pajamos taip pat neprisideda prie atsigavimo. Šios prielaidos sufleruoja, jog 2010 metais matysime „L” formos atsigavimą, ir tik 2011 metais yra galimybė išvysti nedidelę „U” raidės dalį”, – sako „Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, Lietuvai būtina koncentruotis į struktūrines reformas, siekiant kuo greičiau atitikti Mastrichto kriterijus, būtinus euro įvedimui.
„Šiuo atveju tikslas turėtų būti ne euras, o būtent Mastrichto kriterijai, kurie visuomenei bei investuotojams signalizuoja tikrąjį ūkio tvarumą bei tinkamą pasiruošimą priimti eurą. Akivaizdu, kad fiskalinę drausmę demonstruojančiai šiaurinei Europos daliai tarptautinė bendruomenė turi kur kas mažiau priekaištų, nei kai kurioms pietinės Europos šalims, kurios visų pirma nesusitvarkė su biudžeto išlaidomis ir viešos skolos dydžiu. Atitikimas Mastrichto kriterijams sukurtų sveikesnę šalies ekonomiką ir paskatintų investicijas, kurios itin reikalingos tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai”, – pastebi T. Andrejauskas.
Euras 2014 m. yra pasiekiamas
„Swedbank” analitikai prognozuoja, kad Estija 2011 metais sėkmingai įsives eurą ir tai turės teigiamą postūmį tiek šiai šaliai, tiek visam Baltijos regionui.
„Į Lietuvą, Latviją ir Estiją daugeliu atveju žiūrima kaip į daugiau ar mažiau vientisą erdvę, tad vienos šalies sėkmė yra gerai ir kitoms valstybėms, tačiau yra labai svarbu, kad Lietuva parodytų, jog ji taip pat sparčiai žengia ta pačia kryptimi”, – sako T. Andrejauskas.
Naujausioje „Swedbank” makroekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad Lietuvos biudžeto deficitas – vienas iš Mastrichto kriterijų rodiklių – 2010 metais sieks 8 proc. BVP, 2011 metais – 6 proc. BVP, o 2012 metais, kaip yra suderinta su Europos Sąjunga, šalies biudžeto deficitas gali sumažėti iki 3 proc. BVP. Valstybės skola 2010 metais, prognozuojama sieks 38 proc., o 2011 metais – 42 proc. BVP, kai Mastrichto kriterijus yra 60 proc. Infliacija 2010 ir 2011 metais Lietuvoje turėtų siekti apie 1 proc.
„Euro įsivedimas 2014 m. yra sudėtingas, tačiau vis dar įgyvendinamas tikslas. Daug kas priklausys nuo reformų tęstinumo ir to, kaip politinės partijos ir Vyriausybė elgsis artėjant 2012 metų Seimo rinkimams. Populistiniai sprendimai tuo metu gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šaliai”, – sako T. Andrejauskas.
„Sodra” – silpniausia valstybės finansų vieta
„Swedbank” analitikai pastebi, kad pažeidžiamiausia Lietuvos viešųjų finansų sritis yra socialinės apsaugos sistema. „Sodros” situacija dar išlieka didžiausia problema atsigaunant Lietuvos ekonomikai. Situaciją pavyko stabilizuoti, kai valstybė 2009-2010 metais perskolino „Sodrai” iki 4,273 mlrd. litų, tačiau tai tik atidėjo bėdas ateičiai”, – sako T. Andrejauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad bendra šalyje išmokamų atlyginimų suma, atsižvelgiant į augantį nedarbą, trumpėjantį darbo laiką bei sumažėjusį darbo užmokestį, 2009 metų pabaigoje buvo 20-25 proc. mažesnė nei prieš metus, o 2010 m., prognozuojama, mažės dar 7-10 proc.
„Socialinio draudimo mokesčiai yra mokami nuo atlyginimų, tad „Sodros” pajamos bent jau artimiausioje ateityje toliau mažės”, – sako „Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas.
Auganti emigracija, kai iš šalies išvažiuoja daugiausiai jauni žmonės, yra dar vienas veiksnys, turėsiantis neigiamos įtakos socialinio draudimo sistemai ilgalaikėje perspektyvoje.
„Būtini kompleksiniai sprendimai – iš vienos pusės – struktūrinės reformos, kurios mažintų „Sodros” išlaidas, iš kitos – ekonomikos augimo ir investicijų, galinčių kurti naujas darbo vietas, skatinimas. Abiem atvejais yra itin svarbus valstybės vaidmuo, nes ekonomikos stimuliavimas kol kas beveik išimtinai siejamas tik su greitesniu ES struktūrinių fondų panaudojimu bei viešosios skolos auginimu”, – sako T. Andrejauskas.
Estijoje atsigauna vartojimas
„Swedbank” analitikai nepakeitė ir Latvijos bei Estijos pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozės. Skaičiuojama, kad 2010 metais. Estijos ekonomika augs 1,5 proc., o Latvijos kris 2,5 proc. 2011 metais Estijai prognozuojama 4,5 proc., o Latvijai – 4 proc. augimas. Banko ekspertai pastebi, kad Estijoje pradėjo atsigauti vidaus vartojimas, tuo tarpu Latvijos, kaip ir Lietuvos, ekonomikos augimo perspektyvos itin priklauso nuo išorinių veiksmų, pirmiausia, situacijos pagrindinėse eksporto rinkose Europoje.
